Bernardas Šliamka

Nuostabus lietuviškas dokumentinis filmas su puikia istorija, kurią turėtų žinoti kiekvienas šalies gyventojas. Po filmo susimąstėme, kodėl šis pasakojimas nėra (ar bent jau nebuvo) pateikiamas mokykoje istorijos pamokose. Skirtingai nei nemažai šių dienų dokumentinių filmų, tiesiogiai atkuriančių (suvaidinančių) įvykius aktorių pagalba, šiame filme pagrindinis pasakotojas - Simas Kudirka - pats plačiai perteikia visus įvykius pasakodamas juos, parodydamas, kaip tiksliai viskas vyko. Filmas papildytas susijusių žmonių versijų pateikimais, taip išplečiant pagrindinę istoriją. Labai vertas dėmesio, intriguojantis ir neleidžiantis atplėšti akių nuo ekrano kūrinys.

Siaubo trileris, kuris lyg ir bando būti kiek išskirtinis, rasti kažką naujo savame žanre, tačiau galiausiai filmas yra gana nuspėjamas, panaudota nemažai tradicinių pastaruoju metu siaubo žanre naudojamų elementų. Tiesa, filmas susižiūri ir sugeba išlaikyti įtampą, o, tuo pačiu, ir žiūrovą.

Rimtas, tačiau kartu lengvas, juokingas, tačiau kartu labai sunkus. Vienas iš tų filmų, kurių pabaigą sužinome vos jam prasidėjus, tačiau laukimas iki neišvengiamo įvykio sukuria nuolatinę įtampą, įtraukia ir priverčia susimąstyti apie tai, ką reiškia tikra draugystė.

Nuostabi istorija apie žmones ir jų santykius, parodanti, jog žmonėms reikalingas tarpusavio ryšys bet kokiomis sąlygomis ir kartais jokios kliūtys negali to sustabdyti, o taip pat apie pasirinkimus ir supratimą, kad ne viskas gyvenime gali būti taip, kaip norėtųsi, kad būtų. Labai rekomenduoju pažiūrėti visiems, kuriems patinka filmai, turintys prasmę.

Filmo siužetas pasirodė gana įdomus, iki paskutinės minutės išlaikyta intriga ir neaiškumas, kas visgi vyksta ir įvyko iš tikrųjų. Tiesa, internetinėje erdvėje skaičiusieji knygą skundžiasi prasta ekranizacija ir siužeto neatitikimai, tad, jei esate skaitę A. J. Finno knygą, gali būti, kad filmas ne itin patiks.

Puikus visuomenėje vyraujančios alkoholio vartojimo kultūros atspindys, nei per daug skatinantis vartoti, nei per daug moralizuojantis - galima sakyti, pataikyta į viduriuką. Puikus siužetas, prikaustantis prie ekrano, nuostabi aktorių vaidyba ir gyvenimiška istorija - nuostabiam vakarui su europietišku kinu.

Tai kitoks, netradicinis siaubo filmas. Nors keliose vietose ir yra integruotų gąsdinančių elementų, filmo siužetas daug gilesnis nei gali atrodyti iš pradžių. Labai patiko tai, jog kinematografiniame kūrinyje stengiamasi atkurti daug idėjų ir net frazių iš apsakymo. Šios ir kitos panašios smulkmenos leidžia suprasti, jog kuriant filmo siužetą buvo tikrai nemažai įsigilinta į Stephen'o King'o originalią istoriją, ir apsakymo idėjos bandytos vienaip ar kitaip perteikti, nors siužetas filme netrukus nukrypsta į visiškai kitą pusę. Nuo įžengimo į kambarį įvykiai prasideda uždaroje erdvėje. Tai gana sudėtingas sprendimas kine - erdvė yra labai apribota, aktorius joje veikia tik vienas, todėl turi būti tikrai geras, pilnavertis siužetas, kad daugiau nei valanda filmo, vykstančio tokioje aplinkoje, žiūrovui neprailgtų. Man, asmeniškai, šio filmo atveju to tikrai nesijaučia - veiksmas vystosi nuolat, nuo paprastų sprendimų iki vis stiprėjančių ir labiau pagrindinį veikėją paveikiančių įvykių. Ties įėjimu į kambarį, galima sakyti, panašumai tarp apsakymo ir filmo išblėsta, nors kartkartėm jų dar pasitaiko, tačiau kambario vykdomas puolimas yra visiškai kitoks ir neprasideda iškart. „1408“ - išties stiprus psichologinis siaubo filmas, vienas iš labiausiai patikusių tokio žanro kūrinių. Intriguojanti istorija, labai vietoje panaudoti efektai, bandymas kitaip, tačiau, nešabloniškai perteikti Stephen'o King'o trumpą apsakymą pasiteisino ir tikrai atitiko mano lūkesčius.

Filmą, panašu, tiesiog bandyta sukišti į pusantros valandos rėmus. Skaitant knygą atrodė, tarsi įvykių nėra labai daug ir įprastos trukmės filmo užtektų veiksmų perteikimui, tačiau visgi ekrane viskas keičiasi labai sparčiai ir išties tai nepriverčia įsijausti į scenarijų taip, kaip norėtųsi. Filmas gana silpnas, aktorių, vaidinančių pasikeitusiuosius, vaidyba daugumoje scenų neįtikina, kartais išties atrodo, tarsi būtų rodomas paprastas studentiškas filmukas, o ne rimtų kino kūrėjų darbas. Nemažai filmo sprendimų susižiūri, tačiau galiausiai jais sunku patikėti. Visas filmo pabaigos sprendimas, turėjęs tapti didžiule veiksmo kulminacija, palieka labai prastą įspūdį.