Bernardas Šliamka

Puikus visuomenėje vyraujančios alkoholio vartojimo kultūros atspindys, nei per daug skatinantis vartoti, nei per daug moralizuojantis - galima sakyti, pataikyta į viduriuką. Puikus siužetas, prikaustantis prie ekrano, nuostabi aktorių vaidyba ir gyvenimiška istorija - nuostabiam vakarui su europietišku kinu.

Tai kitoks, netradicinis siaubo filmas. Nors keliose vietose ir yra integruotų gąsdinančių elementų, filmo siužetas daug gilesnis nei gali atrodyti iš pradžių. Labai patiko tai, jog kinematografiniame kūrinyje stengiamasi atkurti daug idėjų ir net frazių iš apsakymo. Šios ir kitos panašios smulkmenos leidžia suprasti, jog kuriant filmo siužetą buvo tikrai nemažai įsigilinta į Stephen'o King'o originalią istoriją, ir apsakymo idėjos bandytos vienaip ar kitaip perteikti, nors siužetas filme netrukus nukrypsta į visiškai kitą pusę. Nuo įžengimo į kambarį įvykiai prasideda uždaroje erdvėje. Tai gana sudėtingas sprendimas kine - erdvė yra labai apribota, aktorius joje veikia tik vienas, todėl turi būti tikrai geras, pilnavertis siužetas, kad daugiau nei valanda filmo, vykstančio tokioje aplinkoje, žiūrovui neprailgtų. Man, asmeniškai, šio filmo atveju to tikrai nesijaučia - veiksmas vystosi nuolat, nuo paprastų sprendimų iki vis stiprėjančių ir labiau pagrindinį veikėją paveikiančių įvykių. Ties įėjimu į kambarį, galima sakyti, panašumai tarp apsakymo ir filmo išblėsta, nors kartkartėm jų dar pasitaiko, tačiau kambario vykdomas puolimas yra visiškai kitoks ir neprasideda iškart. „1408“ - išties stiprus psichologinis siaubo filmas, vienas iš labiausiai patikusių tokio žanro kūrinių. Intriguojanti istorija, labai vietoje panaudoti efektai, bandymas kitaip, tačiau, nešabloniškai perteikti Stephen'o King'o trumpą apsakymą pasiteisino ir tikrai atitiko mano lūkesčius.

Filmą, panašu, tiesiog bandyta sukišti į pusantros valandos rėmus. Skaitant knygą atrodė, tarsi įvykių nėra labai daug ir įprastos trukmės filmo užtektų veiksmų perteikimui, tačiau visgi ekrane viskas keičiasi labai sparčiai ir išties tai nepriverčia įsijausti į scenarijų taip, kaip norėtųsi. Filmas gana silpnas, aktorių, vaidinančių pasikeitusiuosius, vaidyba daugumoje scenų neįtikina, kartais išties atrodo, tarsi būtų rodomas paprastas studentiškas filmukas, o ne rimtų kino kūrėjų darbas. Nemažai filmo sprendimų susižiūri, tačiau galiausiai jais sunku patikėti. Visas filmo pabaigos sprendimas, turėjęs tapti didžiule veiksmo kulminacija, palieka labai prastą įspūdį.