Bernardas Šliamka

Galima sakyti, jog filmo scenarijus kai kuriems gali būti sunkiai suvokiamas. Gali būti sunku suprasti, kodėl viskas vyksta, kodėl vyksta būtent taip, kaip vyksta. Negaliu patvirtinti ar paneigti dėl anarchistų kultūros veikimo Vilniuje, dėl rodomų bendravimo, dalykų darymo kultūros pavyzdžių - manau, tai gerokai hiperbolizuojama, tačiau bendrai vertinant, turime gana unikalų kūrinį Lietuvos kino istorijoje. Ypač sužavėjo įspūdingai sukurta, atrodytų, visiškai skirtingų būdo bruožų ir charakterio savybių veikėjų tarpusavio trauka, sunkiai paaiškinama, tačiau labai stipri. Filmas pasirodė 2010 m., lygiai tais pačiais metai, kai buvo surengtos pirmosios Baltic Pride eitynės Vilniuje, taigi, visuomenėje apie LGBT asmenis buvo kalbama nenoriai arba jie netoleruojami, o tai, kad filme nepabijota santykių tarp pagrindinių veikėjų atvaizduoti ryškiai ir įtikinančiai - tikrai drąsus, įkvepiantis ir sveikintinas sprendimas.

Kiek buvo tekę girdėti apie šį filmą, jis buvo sukurtas labai greitai, ir labai kritikuotas dėl to, jog populiarumo siekta tuo metu, kai pasaulį vis dar kaustė suvaržymai dėl Covid-19 ir didžiuliai mirčių skaičiai. Istorija, pasakojanti apie Covid-23 mutaciją, nužudančią žmones per parą, plintančią oru, dėl to įvestus draudimus visiškai išeiti iš namų, daugumai žiūrovų tuo metu galėjo kelti nemalonias asociacijas, baimę, pyktį, kadangi vis dar nebuvo aišku, kuo viskas baigsis ir kada galėsime gyventi kaip anksčiau. Tiesa, nors filmą žiūrėjau 2023-iaisiais, vis tiek negalėčiau jo vertinti labai ypatingai - istorija, nors vietomis ir visai įtraukė, buvo gana lengvai nuspėjama, kai kurie personažai (pvz. Emetas) neįtikino. Tačiau filmą žiūrėti tikrai galima. Jeigu mėgstate filmus apie epidemijas, pasaulio pabaigas, užmeskite akį, o jei tai nėra jums išskirtinai patinkantis žanras, geriau įsijunkite ką nors kito.

Labai solidus lietuviškas filmas, puikiai įgyvendintas trileris su detektyvo elementais. Kai kurios scenos šokiruoja, ir, galbūt, net per daug, tačiau vertinant bendrame kontekste tai tikrai nustebinęs kinematografinis darbas.

2022-aisiais „Kino pavasaryje“ rodytas filmas. Apie žmogų, kuriam reputacija - aukščiau paties žmogiškumo. Puikiai išpildytas, humoro pilnas filmas, kartu priversiantis susimąstyti.

Filmo idėja visai gera, parinkti aktoriai taip pat savo vaidmenį atlieka puikiai, tačiau galutinis išpildymas nuvylė. Išties, manau, jog blogas yra pats scenarijaus išpildymas - veiksmas vyksta per greitai suplanuotam įvykių kiekiui. Atrodo, scenos šokinėja viena nuo kitos, ir iš vienos į kitą nepersiduoda veikėjų emocijos ir įvykiai, peršokami per dideli laikotarpio blokai ir nelieka vientisumo. Sprendimas šiam filmui būtų arba sumažinti vaizduojamų dienų kiekį scenarijuje, sutraukiant žaidimo lygius, arba prailginti trukmę, deja, pasirinktas variantas neatrodo labai pasisekęs.

2022-aisiais „Kino pavasaryje“ rodytas filmas. Labai įdomiai pastatytas dokumentinė apibraiža apie žinomą „Sparks“ grupę, nagrinėjantis visus kelis grupės gyvavimo dešimtmečius, vykusius pokyčius ir svarbius atlikėjų įvykius. Asmeniškai buvo įdomu žiūrėti, nors ir nesu didelis grupės fanas ir jų muzikos esu klausęs nedaug, tačiau informacijos pateikimas pasirodė įdomus, vietomis puikiai sukurti komiški elementai pralinksmino. Manau, jog dokumentika puikiai atitiko keltą tikslą, ir grupės fanai turėtų jai skirti dar didesnį įvertinimą nei aš.

2022-aisiais „Kino pavasaryje“ rodytas filmas, nagrinėjantis labai rimtą bipolinio sutrikimo temą vienos šeimos apimtyje - kiek sunkumų psichologinis sutrikimas sukelia aplinkiniams ir kiek jėgų reikia norint su juo kovoti. Puikiai perteikiamos situacijos, puiki aktorių vaidyba ir nuolat juntamas laukimas bei savotiška įtampa. Tiesa, vietomis filmas atrodė kiek per daug ištęstas.

Sukrečianti istorija, ypač dabartiniame, aktyvios atakos prieš Ukrainą kontekste. Filme stebint šeimos gyvenimo istoriją tuo pačiu nuolat jaučiama stipri įtampa, žinant, kas vyksta visai šalia herojų namų. Trumpai tariant, tai istorija apie labai stiprius žmones, ir didžiojoje dalyje scenų viskas atrodo, lyg būtų įprasta. Karas šiame kūrinyje nėra kiekvienoje scenoje vizualiai matomas, tačiau yra nuolatos juntamas.

Pradžioje filmas atrodė tiesiog panašus į pasakojimą apie žmones, kurių gyvenimuose labai didelę įtaką daro sąmokslo teorijos, vėliau gana realistinio siužeto kūrinys staiga transformavosi į fantastikos elementų turintį filmą, o, pasiekus pabaigą, istorija galutinai susidėliojo į vėžes ir paliko labai didelį netikėtumą ir tikrai gerą įspūdį. Tiesa, bendrai vertinant, filmas „juda” gana lėtokai, atrodytų, jog siužetas galėtų vystytis sparčiau, žiūrint juntamas laiko ištempimas, tačiau dėl įdomaus turinio kūrinį tikrai rekomenduočiau pamatyti.

Paparastas, šiltas, kartais - lengvai nuspėjamas, tačiau tikrai neblogas filmas ramiam vakarui. Savotiškas humoras paįvairina siužetą, o pati istorija priverčia susimąstyti apie gyvenimą ir jo trapumą, tai, jog turime kasdien kovoti ir iš kiekvienos dienos išspausti kuo daugiau.