Bernardas Šliamka

Miesto detektyvas - dingusi požeminė perėja

Miestai - ne tik pastatai, gatvės ir apšvietimo stulpai. Miestai yra labai įdomūs, ypač savo istorija ir prisitaikymu prie gyventojų poreikių. Skirtingos kartos, skirtingi asmenys valdžioje, nuolat kintantys visuomenės norai ir daugybė kitų veiksnių lemia tai, kad šios gyvenvietės, jų infrastruktūra kinta labai sparčiai. Didmiesčių teritorijos turi daugybę ne visiems žinomų vietų, neįprastų kelių bei objektų, anksčiau turėjusių didelę reikšmę, o mūsų kartos - pamirštų ar nebereikalingų, prie kurių įprastinių pasivaikščiojimų metu daugelis net neatsiduria. Tuo galima įsitikinti apsilankius vos vienoje ar poroje miestus analizuojančių ekskursijų. 

Šiandien pakalbėkime apie vieną iš pamirštų, o daugeliui ir išvis nežinomų Vilniaus objektų - Konstitucijos prospekte, šalia Nacionalinės dailės galerijos, buvusią dar vieną šioje gatvėje požeminę pėsčiųjų perėją, apie kurios atkūrimą ir pritaikymą vėl po truputį kalbama.

Mažiau požeminių perėjų mieste - geriau

Prieš pradedant narplioti šaltinius, norėčiau pasakyti, jog požeminės perėjos, tokios, kokios buvo įrengtos sovietmečiu ar net pastaraisiais metais (įskaitant neseniai Vilniuje pastatytas Karoliškių, Pilaitės, prie „Vilnius Outlet”, ir t.t.) nėra tinkamas infrastruktūros sprendimas šiuolaikiniuose miestuose. 

Bendrai kalbant, pėsčiųjų kišimas po žeme nesuteikia jiems saugumo, jaukumo ir noro daugiau vaikščioti mieste, prailgina kelionės trukmę, priverčia visus, įskaitant vyresnius ar sveikatos problemų turinčius žmones kasdien laipioti laiptais, dėl to prie tokių perėjų atsiranda poreikis įrengti ir nuolat prižiūrėti liftus, kurių priežiūra brangi, jie genda (ar yra sugadinami) per dažnai, o tai kuriam laikui visiškai sustabdo neįgaliuosius ir tėvus su vaikais vežimėliuose nuo perėjimo į kitą gatvės pusę, bendrai apsunkina visų judėjimą. Dviratininkams užkertama galimybė kirsti gatvę, tenka apvažinėti ratais, ieškant įprastos, antžeminės perėjos.

Sunku būtų nepastebėti, jog kai kas Lietuvoje vis dar vyksta galvojant tik apie vieną judėjimo būdą - automobilius. Šis mąstymas bėgant laikui turi būti eliminuotas, o miestai tapti malonūs ir saugūs judantiems visais būdais. Pralaidumas - rodiklis, kuris šiuo metu įprastai naudojamas matuojant, kiek automobilių gali pravažiuoti, turėtų būti taikomas skaičiavimams bendrai kiek žmonių visais pasirinktais kelionių metodais gali įveikti svarstomą atkarpą. Natūralu, kad tiems, kurie jaučiasi turintys daugiau privilegijų už kitus, pokyčiai nebus patogūs, tačiau tik taip galima pasiekti balansą ir priversti miestus veikti. Automobilizmo problema mūsų šalyje tik didėja ir alternatyvų pasiūla - vienintelis kelias šių problemų sprendimui. Tą įrodė begalė miestų visame pasaulyje, dalis - laiku atlikdami tinkamus sprendimus, dalis - veikdami klaidingai, pridarydami žalos ir iki šiol bandydami ją atitaisyti. Būkime tais, kurie apie problemas susivokia kai dar nėra per vėlu.

Šis įrašas - apie savotišką miesto detektyvą - rašomas tik iš smalsumo miesto tyrinėjimui ir neturi būti suprantamas kaip skatinimas įrenginėti mieste naujas požemines perėjas. Naujos perėjos, jei jos tikrai argumentuotai reikalingos, turėtų būti įrengiamos tik tik taip, kaip numatyta Vilniaus miesto susisiekimo pėsčiomis projektų rekomendacijų 26-ajame punkte: tai „kraštutinė priemonė, kuri privalo būti svariai pagrįsta <...> turi būti ieškoma sprendimų, kaip ją įrengti be laiptų ir užtikrinti jos saugumą (perėja turi būti apšviesta, joje neturi būti kampų, kurie užstotų matomumą ar išėjimą iš požeminės perėjos).“

Perėja buvo - perėjos nebėra

Apie tai, jog Konstitucijos prospekte egzistuoja dar viena požeminė perėja, pirmą sykį teko sužinoti prieš daugybę metų iš miestų entuziastų forume miestai.net vykstančių diskusijų. Šis objektas buvo apkalbėtas ne vieną sykį, tačiau apie jo dabartinę būklę ir galimybę jį atkurti bei pritaikyti kokiems nors tikslams iki pastarųjų metų nebuvo daug kalbama.

Kelis metus, neturėdamas beveik jokių žinių nei apie tikslią perėjos lokaciją, nei kas įvyko, kad jos buvo atsisakyta, informacijos bandžiau ieškoti internete. Pavyko sužinoti, jog perėja buvo įrengta šalia Nacionalinės dailės galerijos. Vienas patekimas buvo visiškai šalia šio kultūros pastato, žemiau gatvės lygio esančioje sienoje, o išlipti iš perėjos buvo galima kitoje gatvės pusėje esančiais laiptais. 

Perėjos pašalinimo priežastis, panašu, paprasta - Konstitucijos prospekto atnaujinimas. Prieš čia pradedant statyti NMC (Naujojo miesto centro) aukštybinių pastatų kvartalą, čia buvusi 4 eismo juostų gatvelė buvo stipriai išplėsta, o atnaujinimo projekte ties Nacionaline dailės galerija buvo įrengta antžeminė pėsčiųjų perėja. Toje pusėje, kur įėjimas buvo sienoje, požeminė perėja buvo užmūryta, kitoje - užkasta, nugriovus išorėje buvusias konstrukcijas (neaišku, ar visus laiptus, ar tik virš žemės lygio išsikišusią dalį). Tikėtina, tokioje būklėje - tuščia su uždarais įėjimais, arba užpilta žemėmis pilnai, bet paliekant konstrukcijas - ji palikta iki šiol. Galbūt ir klystu. Deja, ilgą laiką jokių konkretesnių žinių apie tai nepavyko sužinoti.

Tiesa, Vilnius - atviras miestas, pateikiantis daug atvirų duomenų. Vienas jų - susitikimų protokolai, kuriuos kiekvienas sostine besidomintis žmogus gali rasti, atsisiųsti ir nagrinėti Vilniaus atvirų duomenų portale „Open Vilnius“. Būtent čia esančiame atvirai pasiekiamame 2023 m. rugsėjo 4 d. protokole (portale - „Susitikimo dėl Šnipiškių plėtros strategijos protokolas - 2023-09-22 08:23:10“) iškelta mintis išsiaiškinti užkastos perėjos būklę:

Verta paminėti, kad čia pat, vėliau, kitame 2024 m. sausio 22 d. protokole iš pasitarimo architektūros klausimais (portale - „Pasitarimo su vyr. architekte protokolas - 2024-02-06 12:09:21“) ryškėja situacija, jog Nacionalinė dailės galerija priešinasi tokiam sprendimui ir net neduoda sutikimo atlikti tyrimų. Kokios to priežastys - estetinės, judėjimo, o galbūt kažkokios ankstesnės situacijos, dėl kurių perėjos kaimynystėje galerija ir nenorėtų - nėra aiškios.

Paieška žemėlapiuose

Jeigu įsijungsite bet kurios žemėlapių sistemos pateikiamus ortografinius duomenis, jokių išlikusių ženklų apie minėtą požeminę perėją nepamatysite. Tačiau kas, jeigu galėtume nusikelti 30 metų atgal ir pažvelgti į miestą iš kosmoso praeito tūkstantmečio pabaigoje?

Tai - visiškai puikiai įmanoma. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos bei VŠĮ Statybų sektoriaus vystymo agentūros valdomas Lietuvos erdvinės informacijos portalo (LEI) projektas „Geoportal.lt“ pateikia istorinius ortografinius žemėlapius, leidžiančius nagrinėti miesto raidą. Būtent čia, įsijungus 1995-1999 m. žemėlapį, labai puikiai galima pastebėti buvusios požeminės perėjos kontūrus.

 Sulyginkime, kaip dabartinėse ortografinėse nuotraukose atrodo ta pati vieta. Įdomus faktas - laiptai, įrenginėjant naują prospekto projektą, buvo nugriauti, tačiau jų vietoje neįrengtos jokios kitos dangos (ortografinėje nuotraukoje žemiau - raudonai išryškinta požeminės perėjos buvusių laiptų vieta, mėlynos linijos naudotos lokacijos sulyginimui, pasitelkiant nepakitusią infrastruktūrą (pastatai dalinai buvo modifikuoti, todėl jais nesinaudota).

Ilgą laiką buvusių laiptų vietoje buvo palikta pieva, o pastaraisiais metais joje užsodinti įvairūs želdiniai. Tą pamatysite toliau, kai tikrinsiu vietą gyvai.

Tiesa, kaip matote viršuje esančiose ortografinėse nuotraukose galime įžiūrėti tik laiptus į požeminę perėją. Deja, kadangi palydoviniai vaizdai pateikia tik plokštumos vaizdą iš viršaus, tad, jei kitas įėjimas buvo iš šono - jo čia nepamatysime. Tačiau antrojo įėjimo paieškai galime pasitelkti kitus šaltinius.

Filmai - miesto istorijos dalis

Pastarąjį dešimtmetį, atrodytų, kino kūrėjai tarsi atrado Vilnių. HBO, Netflix, įvairios Šiaurės Europos šalių prodiuserinės komandos, vietiniai kino meistrai ir daugybė kitų įmonių iš viso pasaulio sostinėje filmavo įvairius filmus, serialus ar trumpametražius kūrinius. Kino aikštelėmis virto ir senamiestis, ir atokesni gyvenamieji rajonai, o padėkos Lietuvai skambėjo net nuo „Emmy“ apdovanojimų scenos.

Tačiau vėl nusikelkime atgal laiku ir pasikalbėkime apie seniau Vilniuje filmuotus vaizdus. Kinas, ir, bendrai, bet kokie, net ir buitiniai, vaizdo įrašai - labai puiki medija, leidžianti įamžinti tai, kaip miestai atrodė praeityje, net jei tuo metu tai ir nebuvo siekiamas tikslas. Pavyzdžiui, „YouTube“ esantis vaizdo įrašas pavadinimu „Vilnius in 1997“ puikiai „praveža“ žiūrovus pro senąjį, praeito tūkstantmečio pabaigos miestą - matome čia veikusias „Shell“ degalines, senuosius troleibusus, pastatais nelabai pasikeitusią „krasnūxą“, ir tai, ko ieškome - senąjį Konstitucijos prospektą. Deja, šiame vaizdo įraše rodoma kita, nors dabar taip pat sunkiai atpažįstama, gatvės dalis - ties buvusiu „Lietuvos“ viešbučiu (dabartiniu „Radisson Blu Hotel Lietuva“).

Ir nors „YouTube“ nepavyko rasti senosios pėsčiųjų perėjos vaizdų, jie puikiausiai matomi kine. 2005-aisiais Vilniuje buvo filmuotas mažai kam žinomas, pigus katastrofinio žanro filmas „Nature Unleashed: Earthquake“. Tai - bendras Kanados, JAV, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos kūrėjų darbas, kuris nebuvo rodomas kino teatruose, tačiau išleistas DVD formatu, taip pat parodytas per kai kuriuos televizijos kanalus. Filmo scenarijus pasakoja apie įvykusį žemės drebėjimą, dėl kurio įvyksta katastrofa rusijos atominėje jėgainėje.

Taip jau nutiko, kad šis filmas nuo seno gulėjo mano šeimos DVD filmų kolekcijoje, tad jį ir paanalizuokime. Tarp daugybės uždarose patalpose filmuotų vaizdų pasitaikė ir scenos mieste, tarp jų - Konstitucijos prospekte. Minima dingusi perėja atliko metro įėjimo vaidmenį - ir net ne iš vienos, o abiejų pusių!

Pirmiausia filmo herojus važiuoja motociklu Konstitucijos prospekto šiaurinėje dalyje - maždaug ten, kur buvo nusileidimas žemyn laiptais. Fone puikiai matome čia vis dar stovinčius senuosius administracinius pastatus, gale - „Hanner“ statytą stiklinį „Pieštuką“ prie Pedagoginio žiedo. Kamerai apsisukus, iškart matome laiptus į požeminę perėją.

Kaip galime teigti iš matomų vaizdų, nors dažnai filmuose yra daromi įvairūs pakeitimai scenose naudojamiems objektams ir statiniams, šiuo atveju perėjos laiptų pastatui tik uždėtas „metro“ užrašas, tačiau fasadas gana akivaizdžiai yra apibyrėjęs, galimai senokai netvarkytas.

Netrukus scena persimeta į požeminės perėjos vidų. Verta paminėta, kad tokios scenos gali būti filmuojamos ir visiškai kitoje vietovėje, tačiau pagal šoninių sienų plytelių apdailą panašu, jog ir ši scena filmuota pačioje požeminėje perėjoje. Matome nuolaužas (kurios, labai tikėtina, yra tik filmo atmosferai sukurti), tačiau nuo sienų vėl yra nukritusių plytelių, kurios turbūt nebuvo nudaužytos dėl vienos filmo scenos - tikėtina, jog tokia buvo perėjos nusileidimo laiptų apdailos būklė.

Veikėjas toliau įvažiuoja į pačios perėjos vidų, tačiau čia yra aklina tamsa, tad kažką įžvelgti būtų sudėtinga. Galime tik daryti išvadą, kad pati perėja nebuvo labai plati, kaip ir nusileidimo laiptinė.

Vos po kelių akimirkų veikėjas grįžta atgal į išorę, toje pačioje gatvės pusėje, tik iš kitos laiptinės stainio pusės. Taigi, panašu, jog nusileidimas į požeminę perėją anksčiau buvo abejomis kryptimis. Tą patį galima bandyti teigti ir žiūrint į senąją ortografinę nuotrauką - šaligatviai matyti iš abiejų iškilusio statinio pusių.

Kurį laiką veiksmas vyksta kitose filmo scenose, tačiau galiausiai vėl sugrįžtame prie to paties veikėjo, kuris šįkart bando patekti į „metro“ - mūsų nagrinėjamą perėją - iš kitos pusės. Matome veikėjo pokalbį su pareigūnais prie Nacionalinės dailės galerijos pastato, o netrukus - ir puikiai atsiveriantį čia pat buvusį įėjimą į požeminę perėją.

Verta atkreipti dėmesį ne tik į gerokai grafičiais nuniokotą fasadą, bet ir patį įėjimą - nors ši vieta gerokai žemiau gatvės lygio, tačiau perėja yra dar žemiau - egzistavo nulipimas laiptais ir šioje pusėje, tad net jeigu perėja buvo užmūryta, tiesiog vėl pašalinti sienos neužtektų - dviratininkai negalėtų ja naudotis, reikėtų atlikti pritaikymo darbus.

Dabartinė padėtis realybėje

Žinoma, kadangi Vilnius - mano miestai, užbaigti šios analizės be situacijos apžvalgos nurodytoje vietoje negalėčiau. Taigi, balandžio 29 d., pirmadienį, turėdamas laisvadienį, nuvykau pasidairyti į Nacionalinės dailės galerijos aplinką. Pirmiausia apžiūrėjau šiaurinę gatvės pusę. Čia, lygiai toje vietoje, kur anksčiau buvo laiptai, vietoj jų vėliau - pieva, o pastaraisiais metais buvo pasodinti medžiai ir krūmai, stovėjo įmonės „Grinda“ aptvėrimai ir buvo atvykusių darbuotojų. Sunku pasakyti tiksliai, bet labai panašu, jog perėjos situaciją galimai buvo bandoma tyrinėti iš šiaurinės Konstitucijos prospekto pusės. Žinoma, tai būtų logiškas sprendimas, kadangi nereiktų iškart griauti sienos, o, be to, kaip išsiaiškinome, Nacionalinė dailės galerija to išvis nenori.

Kadangi trukdyti darbininkams nesinorėjo, įamžinau pora nuotraukų iš toliau, tačiau jose puikiai matosi aptvėrimas dėl atliekamų darbų.

Taip pat vertas paminėjimo dalykas - Nacionalinė dailės galerija 2005-2009 m. buvo rekonstruota ir išplėsta, tad sunku spręsti, kas buvo daryta perėjos teritorijoje. Visiškai greta buvo įrengtos papildomos patalpos, įstiklinti anksčiau buvę laisvi praėjimai.

Prieš nusileidžiant žemyn - dar vienas kadras iš filmo. Atkreipkite dėmesį į kairėje esančius atvirus praėjimus. Toliau matomose nuotraukose, darytose dabar, pamatysite, kad toje vietoje buvo pratęstos galerijos patalpos.

Įdomu, kad siena nebuvo užmūryta aklinai - palikta ventiliacinė ertmė. Tačiau perėjos lubos buvo žemiau tos vietos, taigi, kas konkrečiai ten yra, klausimas - galbūt, perstatant galeriją, perėjos erdvėse buvo įrengi patalpų vėdinimo įrenginiai? Sunku atsakyti - galima tik spėlioti.

Taigi, nors ir radome atsakymų - kaip perėja atrodė, kokioje vietoje ji buvo - tačiau neatsakytų klausimų dar yra labai daug. Kodėl perėjos atsisakyta? Ar ji buvo užversta, ar palikta tuščia ertmė? Kokia bendrai dabartinė jos būklė po gatve? Kodėl atsirado ventiliacinės grotos? Šių ir kitų klausimų, deja, išspręsti nepavyks, į juos atsakymų galima tikėtis nebent kada nors ateityje iš susijusių institucijų pareiškimų ar kitos viešai platinamos informacijos.

Štai toks nedidelis, tačiau asmeniškai - labai patikęs miesto detektyvas. Tai, kas anksčiau buvo, ko nebėra, bet galbūt dar bus prikelta naujajai kartai. Žinoma, tik jei tam tikrai bus poreikis, ir jei bus, tikėkimės, tik kokybiškai ir šiuolaikiškai, be jokių laiptų.

Atnaujinta 2024-05-21:

Gegužės 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai oficialiai parodė požeminės perėjos būklę. Sienų, lubų, grindų apdailos nebelikę, tačiau pačios perėjos konstrukcijos išlikusios, žemėmis tūris neužpiltas. Taip pat komentatorius Laurynas pastebėjo, jog Nacionalinės dailės galerijos pusėje siena sumūryta čia buvusių laiptų apačioje - įdomu kas yra galimai paliktame tarpe tarp sienos, matomos nuotraukose, ir ventiliacinės angos NDG pusėje.

Plačiau apie atradimus - LRT.lt portale.

Taip pat Pamiršta.lt FB puslapis dalinasi komentarais ir sena Konstitucijos pr. nuotrauka, kurioje puikiai matyti perėjos įėjimas šiaurinėje gatvės pusėje.