Bernardas Šliamka

Nuomonė: fejerverkai ir fejerijos

Rugsėjo 24-osios vakarą, pro langą matydamas virš Vingio parko mirksinčius fejerverkų blyksnius, pamąsčiau, jog visai norėčiau pasidalinti savo asmenine nuomone apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas dėl fejerverkų naudojimo.

Asmeniškai „Vilniaus fejerijoje“ teko dalyvauti du kartus, tačiau iškart patikslinsiu - jau keletą metų „Bliko“ organizuojamuose pirotechnikos renginiuose nebesilankiau, kadangi viešai prieinama gerokai daugiau, įspūdingesnių ir aplinkai draugiškesnių alternatyvų, kurios, mano nuomone, turėtų ilgainiui pakeisti įprastą pirotechniką. Tačiau tuo pačiu nemanau, jog tai turėtų būti daroma staiga, visišku tiesioginiu tokių renginių draudimu ar iškart primestais dideliais apribojimais, tiek dėl daugybe metų pirotechnika užsiimančių verslų, kuriems reikėtų laiko pakeisti savo veiklos kryptį, tiek dėl žmonių, kurie dar nėra susipažinę su alternatyvomis.

Panagrinėkime, kas gali būti padaryta ir kokiu keliu būtų galima eiti, kad abipusiškai tai nesukeltų dar didesnių susiskaldymų tarp visuomenės (tiek pritariančios, tiek prieštaraujančios grupės) ir šio sektoriaus atstovų, perėjimas įvyktų tolygiai, tuo pačiu edukuojant visuomenę, įpratinant prie alternatyvų, ir taip sukuriant aukštesnės kokybės ir aplinką žymiai labiau tausojantį, dar gilesnį vizualų įspūdį paliekantį vizualinių renginių standartą.

Karo kontekstas ir fejerverkų pasiekiamumas

Vieną balandžio vakarą mane iš miego pakėlė sprogimų garsai. Aktyvūs Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą buvo pradėti vos prieš daugiau nei mėnesį, ir naujienos, žinoma, kasdien plūdo, primindamos, koks siaubas kausto visai netolimos šalies gyvenimą, kartu pasąmonėje sukeldamos tam tikras mintis ir baimę. Žinoma, pažiūrėjus pro langą greitai tapo aišku, jog šiuo atveju nebuvo ko išsigąsti - garsai sklido iš gretimame kieme leidžiamos pirotechnikos. Tačiau tai tikrai nebuvo malonu.

Balandžio pradžioje Lietuvoje jau buvo registruota apie 40 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, ir nors visuomenės buvo prašyta nenaudoti fejerverkų, siekiant labiau nebauginti atvykusių žmonių, šį prašymą tikrai toli gražu ne visi išgirdo. Pirotechnikos leidimas į dangų nakties viduryje daugiabučių rajone pažeidžia „Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymą“, draudžiantį naudoti fejerverkus nuo 22 val. iki 8 val. ryto, jeigu tai trukdo viešąją rimtį, tačiau šis mano užfiksuotas fejerverkų šaudymas per pastaruosius mėnesius tikrai nebuvo vienetinis - teko jų išvysti ir netoli Naujamiesčio, ir Karoliniškėse. Žmonės jų nebijo leisti, galbūt, nes supranta, kad tikrai nebus dedama daug pastangų į tokių asmenų gaudymą, lyginant su kitais įstatymų pažeidėjais. O naktį, labai tikėtina, nelabai kas stebi vaizdus pro langą - piliečiai gali uždegti fejerverkus ir greitai pasišalinti per daugiabučių kiemus bei išlikti visiškai niekieno nepastebėti - miegamuosiuose rajonuose tarp namų apsaugos kamerų vis dar labai mažai.

Šio pavyzdžio esmė yra ta, jog „Vilniaus fejerija“, visų pirma, yra renginys, vykęs nustatytą dieną, nustatytu laiku, ir tikrai galėjo būti tinkamai iškomunikuota apie galimą triukšmą, garsus ir vaizdus danguje renginio metu laikiną prieglobstį čia suradusioms žmonių grupėms. Vilnius - didelio ploto miestas, ir atokiau nuo Vingio parko nebuvo akivaizdžiai matomų ar girdimų neįprastų vaizdinių ar garsų. Tačiau ar komunikacija buvo padaryta tinkamai - atviras klausimas, manau, buvo galima informuoti labiau, pavyzdžiui, viešose miesto erdvėse, pasitelkiant reklaminius stendus - lietuviškų naujienų portalų ar „Vilniaus fejerijos“ socialinių tinklų paskyrų, kur buvo įdėtas informacinis pranešimas, karo pabėgėliai juk tikriausiai neseka.

Tačiau neįprastus garsus mieste skleisti gali ne tik fejerverkų renginys. Lygiai taip pat, kai Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimus sprogdinti nebaigto statyti Nacionalinio stadiono pamatus, informavo apie sprogimų garsus ir jų laiką, o girdimi garsai irgi pilnai galėjo kelti nemalonias asociacijas kai kurioms žmonių grupėms. Nemanau, kad esant tinkamai komunikacijai karo kontekstas turėtų būti siejamas su tokiais renginiais ir įvykiais, todėl šio argumento, siejant su „Vilniaus fejerija“, nenaudosiu. Tačiau, triukšmas ir vibracija, kylanti dėl fejerverkų sprogimų, tikrai sukelia gyvūnams, kurių ir pačiame Vingio parke labai apstu, didelį stresą, ir ši problema turėtų būti sprendžiama (apie ją ir galimus sprendimus - toliau tekste).

Dabar, siejant su vykstančiu karu, manau, jog daug svarbiau pirmiausia būtų atkreipti dėmesį į atsitiktinių, neprofesionalių fejerverkų naudojimą ir jų pardavimą paprastiems piliečiams. Įvairios pirotechnikos, įskaitant petardas, naudojimas miegamuosiuose rajonuose ypač suaktyvėja rudens ir žiemos laikotarpiais, kai prekybos centruose ir parduotuvėse prasideda papildoma prekyba pirotechnikos prekėmis.

Paprasti gyventojai, kurie leidžia patys savo įsigytą pirotechniką, įprastai neturi jokių žinių apie jos naudojimą, be to, fejerverkų šaudymas dažniausiai siejasi su šventėmis, taigi, kai kurie tai daro ir būdami neblaivūs. Dėl šių priežasčių kasmet, po Naujųjų metų nakties, galime skaityti žiniasklaidoje pranešimus apie sužeidimus, net nutrauktus pirštus ar miestuose kilusius gaisrus.

Manau, jog pirmasis žingsnis link pirotechnikos atsisakymo turėtų būti draudimas ja prekiauti paprastiems žmonėms. Tokiu atveju sumažėtų nelaimių, streso gyventojams ir gyvūnams, o fejerverkus pamatyti norintys žmonės būtų priversti susirinkti į profesionalių pirotechnikų rengiamus pasirodymus - o jų metu būtų galima pratinti pirotechniką vis dar mėgstančią visuomenės dalį prie alternatyvų.

Pirotechnikos kategorijos ir valstybinis reguliavimas

Tame pačiame, jau minėtame „Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme“ pirotechnikos gaminiai yra skirstomi kategorijomis. Yra keturios pagrindinės fejerverkų kategorijos - nuo F1 iki F4. Jei F1 klasifikuojamus pirotechnikos gaminius galima naudoti ir patalpose, tai F4 kategorijos fejerverkai išvis negali būti naudojami gyventojų, o tik profesionalių pirotechnikų, kadangi jie yra garsiausi, sukelia didžiausius sprogimus ir yra patys pavojingiausi. Būtent tokie fejerverkai yra gausiai naudojami dideliuose renginiuose, tokiuose, kaip minėtoji „Vilniaus fejerija“. Apie tokių pirotechnikos gaminių draudimą kalbama Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Nors ir nepavyko rasti tikslios informacijos, kokie sprendimai visgi buvo priimti, 2012-aisis Katedros aikštėje TV3 televizija surengė sezono atidarymą, kurio pabaigoje be susijusių institucijų leidimo šaudė fejerverkus. Jau tuomet žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, jog buvo fiksuojamas fejerverkų poveikis Katedrai - didelės kategorijos fejerverkų naudojimas darė įtaką plyšiams pastato sienose, tad ieškota sprendimų. Kiek teko girdėti, dėl šios priežasties, o vėliau, tikriausiai, ir slinkti pradėjusio Gedimino kalno, galingų fejerverkų (o prieš keletą metų - ir visiškai visų fejerverkų) Katedros aikštėje ir jos apylinkėse nebeliko per visus čia vykstančius renginius.

Nors nėra padaryti sprendimai dėl privačių renginių, visgi, Vilniaus miesto savivaldybė yra sėkmingai atsisakiusi pirotechnikos naudojimo visuose viešuose savivaldybės įmonių rengiamuose nemokamuose, didžiausius žmonių kiekius sutraukiančiuose renginiuose, įskaitant Naujųjų metų sutikimą. Tačiau ar tai, kad Vilnius uždraus fejerverkus, privers ir mažesnius miestus ar miestelius pasekti šiuo pavyzdžiu - labai abejoju. Sostinė ir kiti didieji miestai gali leisti sau suorganizuoti pasirodymus su lazerių šou ir projekcijomis, tačiau mažesnės gyvenvietės, kažin, ar aktyviai ieškos kuo pirotechniką pakeisti - alternatyvų labai lengvai ir pigiai neintegruosi, dažnai tokio tipo pasirodymams surengti teks samdyti įmones, kurios specializuojasi šių vizualinių sprendimų taikymuose, o nusipirkti keletą fejerverkų baterijų ir uždegti nedidelės miestelio šventės pabaigoje didelių išlaidų bei patirties nereikia, tad ir toliau, tikėtina, nemažai kur bus pasirenkamas greičiausias, pigiausias, ir daliai vietinės publikos pilnai priimtinas planas. Dėl šių priežasčių, manau, atitinkami sprendimai dėl pirotechnikos ateityje turėtų būti priimami ne savivaldybių, o valstybiniu lygmeniu, koreguojant tą patį jau minėtą įstatymą. Nes Vilnius, visgi, nėra visa Lietuva.

Alternatyvų tikrai yra, ir dar įspūdingesnių

Pakalbėkime apie alternatyvas. Kai kurie fejerverkus mėgstantys žmonės argumentuoja, kad tiesiog nėra kuo jų pakeisti, tačiau, manau, jog jie tiesiog nėra tinkamai susidūrę ir įvertinę alternatyvų. Tai pakalbėkime apie tai, kas gali būti alternatyvomis, o kas - ne.

Dronai - galima ateitis, tačiau kol kas dar reikia palaukti

Manau, jog šiuo metu paminėti dronus kaip alternatyvą fejerverkams, ką daro kai kurie pirotechniką kritikuojantys žmonės, vertinant dabartines galimybes mūsų šalyje, yra klaida - taip, tai yra galimas ateities sprendimas, tačiau reikia daugybės - tiesiog tūkstančių dronų - kad būtų pasiektas panašus į fejerverkus vizualinis įspūdis.

Su dronų pasirodymais tikėjausi susipažinti šių metų Vasario 16-osios iškilmėse. Deja, bet pirmieji plačiai išreklamuoti bandymai nepasisekė - dėl kilusio vėjo kelios dešimtys dronų nukrito į Nerį ir paskendo. Tai tikrai nesukūrė didelio pasitikėjimo dronų pasirodymais, bet ta pati „Light A Sky“ komanda klaidas ištaisė ir per šių metų Vilniaus „Sostinės dienas“ tris vakarus dovanojo miestiečiams tikrai dėmesį prikausčiusį dronų pasirodymą. Jį stebėjau ne vieną sykį, o visas tris dienas.

Su visa pagarba komandai, galiu patvirtinti, jog tikrai tikiuosi dar ne sykį pamatyti dronų pasirodymus, bet su šiuo metu naudojamu dronų kiekiu - 100 vienetų - niekaip negalėčiau tokio pasirodymo vadinti fejerverkų alternatyva. Dronai, su savo greičiais, gali suformuoti įvairias figūras, ar įžiebę šviesas jas formuoti gyvu laiku, bet tie pasikeitimai nebus tokie greiti, ir sukurti pasirodymą, tarkime, pagal sparčiai besikeičiantį muzikinį takelį, pagal dabartines galimybes ir turimus dronų kiekius, turbūt, nelabai įmanoma - reikėtų tūkstančių dronų, kurie nuolatos užimtų ir keistų savo pozicijas, o įspūdis būtų kuriamas perjunginėjant jų šviesas. Šiuo metu turimas dronų kiekis leidžia suformuoti įvairias figūras, bet žmonės yra priversti stebėti pasirodymą su pertraukomis, kol turimi dronai persirikiuoja į kitas pozicijas, tad pasirodymai nėra vientisi. Šią problemą galimai išspręstų minėtas didesnis dronų kiekis, bet ne paslaptis, jog tai - didelė investicija.

Pažiūrėti dronų pasirodymus su dabartinėmis galimybėmis yra tikrai labai unikalu ir įdomu, ir, kol kas, neįprasta akiai, bet tai pasirodymai, sukuriantys visai kitokius vizualinius sprendimus ir įspūdžius, šiuo metu neapimantys didžiulio dangaus ploto, taigi, manau, jog apie dronus, kaip alternatyvą, galėsime kalbėti ateityje, žymiai praplėtus naudojamų prietaisų skaičių.

Fejerverkai... bet tyliau

Kalbant apie fejerverkų triukšmo sprendimus, yra galimybė sukurti pasirodymus naudojant tyliuosius fejerverkus, kurie nesukels 120-140 dB triukšmo kaip įprastiniai, dabar naudojami, o grojant muzikai tokie fejerverkai išvis nebus girdimi. Tokie sprendimai egzistuoja, bet nesukuria plataus vaizdo danguje, kaip F3 ar F4 klasės fejerverkai. Tylusis fejerverkų variantas yra labiau panašus į ant tortų naudojamų „fontaninių“ žvakučių vaizdus, tik gerokai padidintus ir nudažytus spalvomis, taigi, jie neiššauna į dangų ir nesprogsta aukštai, o labiau yra matomi nuo žemės, kas nepatinka kai kuriems pirotechnikos gerbėjams. Žinoma, tokie sprendimai yra atviri fantazijai - niekas netrukdo, tarkime, vykstant renginiui, įrengti laikinų konstrukcijų ar pasitelkti scenos konstrukcijas ir taip išnaudoti tyliuosius fejerverkus skirtingame aukštyje.

Netikintiems, jog fejerverkų šou gali būti gražus, bet, tuo pačiu, visiškai tylus, rekomenduočiau „YouTube“ pasižiūrėti 2020-ųjų metų sutikimą, vykusį Stokholme, Švedijos sostinėje, kur buvo sukurtas pilnas pirotechnikos pasirodymas pagal muziką, bet naudojant tik tyliuosius fejerverkus.

Tiesa, tylieji fejerverkai, visgi, sukuriami atliekant cheminių medžiagų degimą, taigi, toli gražu nėra tokie draugiški aplinkai, kaip norėtųsi.

Lazeriai ir šviesos - tikėtina vizualių renginių ateitis

Lazerių ir šviesų pasitelkimas yra būtent ta alternatyva, kuri, mano nuomone, turėtų būti naudojama kuo plačiau, atviriau ir dažniau. Tai, manau, puikiai žino bei supranta ir patys fejerverkų festivalio organizatoriai - abu kartus, kai seniau teko dalyvauti „Vilniaus fejerijoje“, renginį užbaigė ne fejerverkų šou, o būtent lazerių, šviesų ir pirotechnikos sintezė. Lazeriai leidžia formuoti vaizdus dideliame plote, žymiai greičiau nei fejerverkai kisti priklausomai nuo muzikos. Būtent lazerius galima priartinti prie pat publikos - jeigu nuo žmonių iki fejerverkų dėl saugumo turi būti didelis atstumas, lazerių spinduliai gali nušvisti virš pat žiūrovų galvų ir tai sukuria tikrai ne mažesnį, o dar įspūdingesnį vaizdą. Ir, svarbiausia, nors lazeriai naudoja elektrą, jie neišskiria jokio triukšmo, sprogimų, cheminių medžiagų. Didesniam įspūdžiui sukurti, žinoma, naudojami dūmų generatoriai, bet dūmų mišinys, įprastai, gaminamas vandens pagrindu ir neturi aplinkai ar žmogui kenksmingų medžiagų.

Tiesa, tenka susidurti su žmonėmis, kurie teigia, jog lazeriai - „nieko gero“, „nelabai kas matosi“ ir „nepalieka įspūdžio“. Tokie gyventojai dažniausiai ateina pažiūrėti lazerių pasirodymų nesivargindami pasiekti renginio erdvės centro. Pavyzdžiui, teko girdėti tokių atsiliepimų šių metų „Sostinės dienose“ iš tų žiūrovų, kurie, kažkodėl, nusprendė pažiūrėti lazerių pasirodymus nuo Goštauto gatvės arba Baltojo tilto galo šioje pusėje, nors programoje buvo aiškiai komunikuota, jog stebėti reikia nuo pievos šalia tilto. Lygiai taip pat buvo nusivylusių žmonių „šokančių“ fontanų pasirodyme šių metų Jūros šventėje, kur irgi buvo integruota daug lazerių. Atsiliepimai skambėjo iš tų, kurie atsistojo Jono kalnelio pakraščiuose - jie skundėsi, kad nelabai ką matė. Lazerius geriausia stebėti esant tiesiau jų sklidimo krypčiai - tai turėtų būti komunikuojama labiau vykstant tokiems renginiams, kad kuo daugiau žmonių susipažintų ir pamatytų, koks įspūdis išties yra sukuriamas.

Pačiam yra tekę matyti pakankamai prastų lazerių panaudojimo pavyzdžių, bet tai vyko 2014-aisiais ir aplink juos. Tai, kas dabar pasiekiama lazerių pagalba ir didesniu jų kiekiu, yra tikrai nuostabu.

„Vilniaus fejerijos“ pasitelkimas edukacijai - būkime pavyzdžiu kitiems

Artėja Vilniaus 700 metų jubiliejus, ir šia proga šių metų liepos 25-ąją, Vilniaus globėjo Šv. Kristoforo dieną, buvo surengtas pirmasis „Jaunas kaip Vilnius“ muzikos festivalis Vingio parke. Išties, renginys nustebino ne tik puikia programa, seniai Vingio parke regėtu milžinišku žmonių skaičiumi, bet ir labai aukšta masinio renginio kokybe. Didelis dėmesys buvo skirtas neįgaliesiems bei senjorams - buvo suorganizuotas specialus elektrinio autobuso maršrutas, pavežantis individualių poreikių turinčius žmones per visą Vingio parką iki pat estrados, šiai grupei žmonių tiesiai priešais sceną numatyta speciali pakyla, kurioje įrengtos sėdimos vietos. Lygiai taip pat akcentuotas tvarumas - prie gėrimų ir maisto zonų įrengti dideli konteineriai, į kuriuos buvo rūšiuojamos šiukšlės, o tai, kad jos nebūtų metamos bet kur, prižiūrėjo renginio savanoriai. Išties, pirmasis „Jaunas kaip Vilnius“ festivalis parodė, jog keliasdešimt tūkstančių žmonių pritraukiantys renginiai nebūtinai gali būti chaotiški, o kaip tik gali rodyti kelią į pokyčius didelei žmonių miniai.

Pokyčiai mūsų visuomenėje dažnai prasideda būtent nuo sostinės. Šių metų sausio 25-27 d., kai Vilnius šventė savo 699-ąjį gimtadienį, Kalnų parke buvo surengtas specialus maždaug pusvalandžio trukmės šviesų, lazerių ir oro balionų ugnies šou, kuris prikaustė dėmesį ir atrodė tikrai unikaliai. Lazeriai puikiai užpildė visą erdvę ir įtraukė žmones į renginį daug labiau, nei blyksniai danguje, ir tą pajausti galėjo bet kas atėjęs - erdvė puikiai tiko lazerių integracijai, nes iš priešingos pusės nebuvo priėjimo. Panašus renginys vyko ir šių metu „Sostinės dienose“, kur buvo surengtas didžiausias kada nors Lietuvoje vykęs lazerių šou, ir tie, kas paklausė organizatorių ir susirinko pievoje prie Baltojo tilto, grožėjosi galingu vizualiniu įspūdžiu, kitusiu pagal muziką, ir pasiektu be jokių sprogimo garsų ir oro taršos. Pokyčiai jau vyksta, bet šiuo metu juos daugiau inicijuoja valstybiniai, o ne privataus sektoriaus renginių organizatoriai.

„Blikas“ galėtų prisiimti atsakomybę, pradėti keisti renginio koncepciją ir tapti kelrodžiu kitiems privatiems masinių renginių organizatoriams, o tuo pačiu su pokyčiais netgi sukurti naują renginių standartą, kuris galimai būtų unikalus ir pasauliniu mastu. „Vilniaus fejerija“ yra puikiai tam tinkanti erdvė - renginys vyksta daugybę metų, turi tam tikrą pastovią publiką, yra žinomas kai kuriose užsienio šalyse. Ilgainiui atsisakant fejerverkų renginyje galėtų toliau likti varžybų elementas su komandomis iš skirtingų šalių, bet jos varžytųsi skirtingų vizualinių sprendimų galimybėmis, neįtraukiant taršių ir triukšmingų variantų. Vingio parkas yra tam puiki erdvė - yra didžiulė teritorija, medžių apsuptis, milžiniškas atviras dangaus plotas leidžia čia pilnai atverti fantaziją. Straipsnyje išvardinau daug skirtingų alternatyvų, tad įsivaizduokite, kaip vienoje, tokio dydžio erdvėje, atrodytų šių elementų sintezė - dangaus plotą nuspalvintų lazeriai, figūras formuotų dronai, aplink renginio erdvę supančius medžius apšviestų galingi prožektoriai, keičiantys spalvas ir ryškumą priklausomai nuo muzikinio takelio bei projektoriai, išnaudodami pievą supančią „žaliąją sieną“ kaip milžinišką auditoriją apsupantį ekraną. Tai būtų kažkas naujo, nematyto, unikalaus ir tikrai įspūdingo.

Be to, „Vilniaus fejerija“ jau daug metų sutraukia į Vilnių žmones iš regionų, tarp jų - labai daug vyresnio amžiaus publikos, net labai dažnai renginyje pakviečiami dalyvauti atlikėjai, kurie yra orientuoti į užmiesčio publiką ir vyresnę auditoriją, tad šis renginys savo pokyčiais puikiai galėtų edukuoti tą visuomenės dalį apie alternatyvas ir vienoje vietoje leistų išvysti daug skirtingų variantų, kurių, tikėtina, dalis lankytojų galimai dar nebūtų regėję gyvai.

Pokyčiai jau prasidėjo, tačiau jie galėtų vykti gerokai aktyviau. Galimybės yra atviros, pasiekiamos ir tikrai ne ką prastesnės, tačiau reikia nebijoti bandyti keistis.