kovo 06, 2022

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, ir kaip tai keičia tolesnius planus

Netrukus šį puslapį turėtų pradėti pildyti naujas turinys, kurio čia dėl mano asmeninio laisvo laiko stokos nebuvo nuo praeitų metų liepos mėnesio, be to, šiemet turėtų startuoti ir pora naujų, ilgą laiką brandintų projektų. Supratau, kad toks staigus mano veiklos internetinėje erdvėje tęsinys po pusmečio pertraukos, ypač - karo akivaizdoje, gali būti keistas skaitytojams ir sekėjams, todėl nusprendžiau prieš tęsiant tai, ką planavau daryti, įdėti šį nedidelį įrašą, paaiškinantį, kodėl visko nenukeliu iki karo pabaigos, ir kodėl, mano nuomone, visi turėtume toliau užsiimti tuo, ką esame suplanavę.

Ką, mano nuomone, turėtume daryti kiekvienas iš mūsų?

Pripažinsiu, puolimo pradžioje, vasario 24-25 dienomis, mintimis perkračiau viską, ką buvau susiplanavęs artimiausiu metu, visas idėjas, projektus, visus, ne tik internetinius, bet ir realaus gyvenimo planus. „O jeigu toliau mes?“ - toks klausimas nuolat sukosi galvoje, ir, puikiai žinau, kad ne vien mano, bet ir daugybės kitų žmonių mintyse. Tačiau kelios apmąstymų ir situacijos analizės dienos privedė prie išvados, jog šiuo metu mano paties, artimųjų ir nepažįstamųjų gyvenimai yra saugūs ir nėra sustoję.

Visi jaučiame įtampą, visi jaučiame baimę, bet, visgi, šiuo metu gyvename toliau. Šiuo metu nėra jokių karinių dalinių šalia Lietuvos sienos ir ženklų, kad ir mes būsime puolami, be to, esame NATO aljanse, Lietuvoje yra daugybė karių ir technikos iš kitų šalių ir jų čia tik daugės - tad dėl savo saugumo bijoti nėra ko, tą teigė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pridurdamas, kad viešojoje erdvėje šiuo metu yra per daug gąsdinančios informacijos, sukeliančios paniką visuomenėje. Mes šiuo metu esame saugūs ir nėra ko panikuoti.

Manau, jog vienas blogiausių dalykų, ką dabar galima padaryti, yra leisti panikai įsisukti į mūsų mintis ir tuo pačiu žlugdyti savos valstybės ekonomiką užsidarant namuose, atsiribojant nuo pasaulio, izoliuojant save karo naujienų sraute ir pamirštant rūpintis savo gyvenimais.

Per pastarąją savaitę teko girdėti baimės apraiškų iš pardavėjų, matyti gerokai apmažėjusius žmonių srautus kai kuriose pasiliksminimo vietose. Atminkime, kad mūsų veiksmai daro įtaką mūsų pačių piliečiams. Taigi, raginčiau kalbėti ir smerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, bet daryti tai viešai. Pasikvieskite savo draugus įvykių aptarimui į mėgstamą kavinę, restoraną, barą - taip ne tik paremsite savo šalies verslą, bet ir jausitės, jog šioje situacijoje neesate vieni ir emociškai palaikysite vienas kitą.

Prieš porą dienų išgirdau nuomonę apie šį savaitgalį Vilniuje vykstančią Kaziuko mugę, esą kaip vykstant masinėms Rusijos valdžios inicijuotoms žudynėms artimoje valstybėje galima rengti tokį renginį. Atminkime, jog mūsų pačių verslas išgyveno labai sunkius porą metų dėl pandemijos, ir vėl stabdyti viską savo šalyje būtų neteisinga. Tokio tipo solidarumas neatneš jokios naudos nei Ukrainai, nei mums patiems. Kiekvienas mūsų įsigytas dalykas, kiekvienas apmokėjimas už kokią nors paslaugą kažkam kuria darbo vietas ir generuoja atlyginimus.

Būtent todėl raginčiau nesustoti. Atsisakykime su Rusija ir Baltarusija susijusių prekių ir paslaugų, bet remkime savo verslininkus. Ir kiekvienas toliau darykime tai, ką dirbame. Neatidėliokite planų, neatšaukite suplanuotų išvykų ir veiklos, nestabdykite savo gyvenimo investicijų. Gyvenkime toliau, žinoma, sekdami įvykius ir prisidėdami tuo, kuo galite.

Ar padariau viską, kas įmanoma, iš savo pusės?

Visada galima padaryti daugiau. Tokioje situacijoje nėra kažkokios ribos, kurią pasiekus būtų galima atsiriboti nuo visko, ir sakyti, kad jau įvykdžiau tai, ką galėjau ir dabar yra kitų eilė. Tai, kas vyksta - Rusijos sukeltas karas, laisvos Ukrainos invazija - yra procesas. Ilgas, skausmingas ir labai tragiškas žmonijai. Ir tame procese esame įtraukti kiekvienas iš mūsų, nepriklausomai nuo to, norime ar ne. Todėl atitinkamai turime reaguoti ir prisidėti tuo, kuo galime.

Tačiau, visgi, pripažinkime, kad ne mes esame tie, kurie nuspręs šios situacijos tęsinį ir baigtį. Ką galime padaryti kiekvienas - išreikšti savo poziciją ir pagelbėti tuo, kuo galime. Kad neatrodytų, jog tik tuščiai kalbu ir aiškinu ką daryti kitiems pats nieko nesiimdamas, pateikiu porą faktų, kuo pats jau prisidėjau, ir kviečiu prisijungti ir kitus.

  • Finansinė parama. Supratau, kad pagrindinis dalykas, kuo šiuo metu galiu pagelbėti Ukrainos kariuomenei ir nuo karo nukentėjusiems civiliams, yra finansinė parama. Iš savo internetinių projektų šiuo metu neuždirbu nė minimaliai, kad užtektų jų išlaikymui, taigi visa pagalba keliauja iš asmeninių pagrindinėje darbovietėje uždirbtų pinigų, iš kurių pats pragyvenu. Mano permestos paramos suma viršija 300 eurų ir dar didės - į organizacijas pervedinėju mažesnėmis sumomis kas kelias dienas ir tai ketinu tęsti ir artimiausiu metu. Norintiems prisidėti finansiškai, kviečiu aukoti tiek organizacijai „Mėlyna-Geltona“, tiek ir humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms - Lietuvos Raudonajam Kryžiui, Maisto bankui, Gelbėkit vaikus, Maltiečiams - prie šių organizacijų veiklos galite prisidėti aukodami į įkurtą bendrą fondą per Aukok.lt portalą.
  • Dalyvavimas solidarumo akcijose. Taikus visuotinis būdas išreišti nepritarimą karui yra palaikymo akcijos, jos vyksta visame pasaulyje ir tūkstančiai žmonių išeina į gatves parodydami savo vienybę ir nusiteikimą prieš Putino režimą. Tokios akcijos, be abejo, vyksta ir Vilniuje, taigi, dalyvavau tiek aktyvių karinių veiksmų pradžioje, vasario 24-ąją vykusiose eitynėse nuo Nepriklausomybės aikštės iki Boriso Nemcovo skvero prie Rusijos ambasados, tiek ir šioje vietoje vėliau vykusioje „Laisvė šviečia“ solidarumo akcijoje. Jei susibūrimai vyks toliau, tuo metu, kai neturėsiu dirbti, aš ir toliau į juos vyksiu ir dalyvausiu bei skatinsiu taip savo poziciją išreikšti ir kitus, be provokacijų, taikiai parodant savo solidarumą su ukrainiečiais.
  • Mano pozicija socialinėje erdvėje ir asmeniniuose internetiniuose projektuose. Didžiausią lankytojų kiekį kasdien sutraukiantis miniTrips.lt kelionių projektas pasipildė nuoroda į paramos informaciją bei Ukrainos vėliavėle. Visų projektų socialinių tinklų paskyros pasipildė kvietimu prisidėti finansiškai. Be to, lankytojai iš Rusijos nebepasiekia šios, mano asmeninės erdvės, vietoje to jiems parodoma legendine tapusi frazė kartu su kvietimu netikėti propoganda ir stebėti „Настоящее Время“ kanalą su trumpa informacija, kaip jį žiūrėti, kadangi šiuo metu jo pasiekiamumas Rusijoje yra blokuojamas.

Visi šie žingsniai, žinoma, yra kaip lašas jūroje, tačiau dabartinėje situacijoje kiekvienas, net ir minimalus darbas, yra svarbus. Vienas žmogus nebus pastebėtas, bet kai bus daug tokių žmonių - tai jau atsakas.

Prisijunkite, prisidėkite kaip galite. Labai neblogai galimos pagalbos šiuo metu informaciją vienoje vietoje sukonkretino Vilniaus miesto savivaldybė specialiame puslapyje.

Kaip stengiuosi išlikti šalto proto šio karo metu?

Pripažinsiu, nuolatinis informacijos sekimas vasario 24-25 d. socialiniuose tinkluose privedė prie to, jog viskas, apie ką galėjau galvoti, buvo vykstanti Rusijos invazija į Ukrainą, ir buvo sunku tiek dirbti, tiek susikoncentruoti asmeninėje veikloje. Todėl nuo kovo 1 d. perėjau prie kitokio režimo, kuris išsyk leido grįžti į kasdienę rutiną. Jeigu ir Jūs šiuo metu susiduriate su asmeninio gyvenimo sunkumais, dalinuosi tuo, kokius veiksmus priėmiau:

  • Visiškas atsiribojimas nuo socialinių tinklų. Kompiuteryje užblokavau prieigą prie visų socialinių tinklų, telefone pašalinau galimybę pasiekti „Facebook“ (programėlės jau seniai nebeturėjau) ir iki 5 minučių per parą apribojau galimybę naudotis „Twitter“ ir „Instagram“ („Android“ sistemoje tai galite padaryti per „Digital Wellbeing“ programėlę, „iOS“ - naudojantis „Screen Time“ funkcionalumu). Tai jokiu būdu nėra bėgimas nuo to, kas vyksta - tiesiog socialiniuose tinkluose skelbiama labai daug nepatvirtintos informacijos, kuria nuolat dalinamasi, o, be to, kitų žmonių kuriamas srautas ir dalinimasis savo jaučiama panika labai lengvai gali persimesti ir Jums, ir taip dar labiau sustiprinti baimę, kurią šiuo metu patiriate.
  • Tik patikrintos ir patvirtintos informacijos sekimas. Atsisakius socialinių tinklų reikėjo erdvės, kur galima sekti patikimą, patvirtintą informaciją apie įvykius. Rekomenduočiau VZ.lt skelbiamas įvykių suvestines tiems, kurie nori trumpai sužinoti apie tai, kas per dieną įvyko, ir LRT.lt norintiems platesnio, tiksliau laiko atžvilgiu sudėlioto naujienų srauto.
  • Naujienų peržiūra iki 2 kartų per dieną. Kiekvienas naujienų portalų atsidarymas vis tiek išbalansuoja mintis, ir išsyk kyla noras ieškoti daugiau informacijos, kas vėl veda iki ciklo mąstymui tik apie karą, pamirštant, kai tai nėra vienintelis šiuo metu vykstantis įvykis mūsų gyvenimuose. Taigi, apribojau naujienų skaitymą iki 2 kartų per dieną - ryte ir vakare. Tai leidžia neatitolti nuo įvykių, bet kartu ir palaikyti kasdienį, įprastesnį gyvenimo ritmą.

Kaip karas keičia mano asmeninius planus?

Kaip jau minėjau, raginu visus nesustoti ir daryti tai, ką darėte iki vasario 24-osios. Todėl ir pats imuosi iniciatyvos tęsti savo suplanuotą veiklą ir darbus - neatsisakau ir neatidedu jokių savo gyvenimo planų, įskaitant suplanuotą veiklą internetinėje erdvėje.

Asmeninis puslapis jau pasipildė naujomis akimirkomis, trumpomis apžvalgomis, greitai ši erdvė pildysis ir naujais apžvalginiais knygų ir filmų straipsniais. Labiau atšilus orams tikiuosi pratęsti pasivaikščiojimų po Vilnių seriją, apžvelgiant naujus maršrutus iš šiuo metu mieste jau įrengtų pasivaikščiojimo trasų.

Be to, šių metų eigoje turiu planų paleisti du projektus, kurie buvo brandinti jau ne vienerius metus. Vienas jų bus susijęs su miesto pažinimu, ir tai, išties, yra daugiausia laiko reikalaujantis projektas visoje mano veiklos internetinėje erdvėje istorijoje, o kitas leis įžengti į man iki šiol nepažįstamą audio erdvę.

Taigi, gyvenkime, judėkime į priekį ir nepamirškime tuo pačiu pagelbėti tiems, kam šiuo metu labiausiai reikia.

Slava Ukraini

Rašyti komentarą

Publikuodami komentarą sutinkate, kad sistemoje bus išsaugoti šie Jūsų nurodyti duomenys: vardas, el. pašto adresas (nebus rodomas viešai) ir komentaro turinys. Plačiau apie komenavimo taisykles ir privatumą