gegužės 7, 2019

Atvirų durų miestas

Miesto mylėtojams ir tyrinėtojams labai pasisekė – net du savaitgalius iš eilės įprastai uždari objektai sostinėje laukė lankytojų. Balandžio 27-28 d. organizuotas jau penktasis atviros architekūros festivalis „Open House Vilnius“ šiemet pakvietė į 70 skirtingų pastatų, bendrai pritraukusių daugiau nei 36 tūkst. lankytojų. Tiems, kuriems uždarų erdvių lankymo buvo negana, puikiai pagelbėjo ir „Vilniaus vandenys“, gegužės 4-ąją, Vandentvarkos darbuotojų dienos išvakarėse, pakvietę miestiečius apsilankyti unikaliame požeminiame Vilniaus statinyje – Liepkalnio vandens saugykloje, bei veikiančioje ir vandenį daliai senamiesčio tiekiančiai Sereikiškių vandenvietėje miesto centre. Šia proga pasinaudojo daugiau nei 5 tūkst. vilniečių. Įraše – trumpas foto pasakojimas iš objektų, kuriuose pavyko pabūvoti.

Kol dalis lankytojų būriavosi norėdami užkilti į televizijos bokšto viršų, pasirinkome kitą, beprotiškai daug žmonių pritraukusį objektą, į kurį įprastai ekskursijos nėra vykdomos. 1965-1971 m. statyti Vilniaus sporto rūmai daugumai sostinėje gyvenančių vyresnių žmonių kelia nostalgiją, įvairius prisiminimus iš čia buvusių renginių. Rūmai veikė kaip multifuncinė renginių erdvė – čia vykdavo koncertai, krepšinio varžybos, spektakliai, nors pirminė jų paskirtis – tarptautinio lygio ledo ritulio aikštė. Patalpose taip pat vyko ir svarbūs visai Lietuvai įvykiai – 1988 m. organizuotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991 m. čia visuomenė galėjo pagerbti ir atsisveikinti su Sausio 13-osios aukomis, todėl rūmai svarbūs ne tik dėl savo architektūros, bet yra tarsi ir nesenus Lietuvos istorijos įvykius menanti vieta.

Nors ekskursijos objektuose, taip pat ir Vilniaus sporto rūmuose, buvo vykdomos nuo 10 valandos, atvykus apie 9:20 jau teko atsistoti nemažoje eilėje. Joje laukti teko apie valandą, o vėliau atvykusiems pastovėti prireikė net ir po 3 valandas.

Dar 40 minučių iki ekskursijos, tačiau pirmosios lankytojų grupės jau laukia eilėje

Norinčiųjų patekti eilės panorama

„Open House Vilnius“ gidai pristatė, kaip buvo statomi šie, brutalizmo stilistikos rūmai, parodė maketą, atvaizduojantį unikalią vantinę stogo konstrukciją, kuri paremta įtemptais plieno trosais. Išklausę pasakojimą pajudėjome į pačių rūmų vidų, ir pirmiausia atsidūrėme rūbinėje. Ši rūmų dalis vizualiai nusiaubta labiausiai – kelis metus čia niekas nebuvo saugoma, tad pro išdaužtus pastato langus ar išlaužtas duris į erdvę patekti galėjo bet kas, ir, akivaizdu, lankytojų čia nestigo.

Įėjus į vidų

Įėjimo durų stiklai subjauroti iš visų pusių

Laiptai, vedantys į antrą aukštą – link įėjimo į salę

Buvusios rūbinės; verta atkreipti dėmesį, kad grindys deformavosi ir kiek įsmuko

Praėję rūbines patekome į vakarinėje dalyje buvusią kavinę-barą. Nustebino, kad apšvietimas čia vis dar veikė, baro kėdės vis dar stovi, tarsi laukdamos lankytojų. Ir, kaip minėjo ekskursiją vedę savanoriai, čia būdavo galima paskanauti kitur nerandamų dalykų, tad tai būdavo populiari vieta, ir daug žmonių čia ateidavo gerokai anksčiau nei prieš pat renginį.

Restoranėlis vakarinėje pastato dalyje

Laiptais užkilę į antrąjį aukštą patekome į daug šviesesnę erdvę. Nors kai kurie langai išdaužyti, keliose vietose yra išpaišytos sienos, ši erdvė išsilaikiusi žymiai geriau.

Didžiuliai langai visiškai kitomis spalvomis nudažo pastato interjerą

Taip pat čia puikiai išsilaikė ir žymus, mane ilgą laiką nuotraukose žavėjęs pano, kurį sukūrė dailininkas Regimantas Kavaliauskas.

Pasivaikščiojimas tęsėsi kelione į svarbių asmenų ložės poilsio kambarį. Čia puikiai išsilaikė vitražs. Patalpa dengta kilimu, sienos – medžio plokštėmis, ir išties kambariukas pasirodė gana mažas pagal jo paskirtį.

Ištuštėjęs VIP poilsio kambarys

Ir, žinoma, pagrindinė salė. Statokai išdėstytos kėdžių eilės, vietomis kiek prakiuręs stogas, ir… tamsa…

Šviesa skverbiasi pro plėve uždengtus šoninius langus

Įėjimas, pro kurį patekome į salę; minėtas svarbių asmenų baras pasiekiamas ties praėjimu maždaug toje vietoje, kur stovi fotografė

Gana stačiai išdėstytos kėdės žiūrovų tarsi vis dar laukia savo vietose…

Ant pagrindinės scenos konstrukcijos ekskursijos metu rodytos ištraukos iš svarbių čia vykusių renginių

Galinis fasadas, kuris, kaip minėjo eksursijos vadovai, taip pat architektūriškai svarbus ir neretai veltui „užmirštamas“

Tai buvo pats įdomiausias šiemet lankytas pastatas „Open House Vilnius“ atviros architektūros festivalyje. Tikrai džiaugiuosi pasirinkimu čia užsukti.

Iš kitų aplankyų statinių labai patiko ir Pirklių klubas. Prabangus pastatas aukštuomenės susirinkimams, šiuo metu naudojamas ir konferencijoms, pobūviams, o naujoji dalis – ofisams, sužavėjo įspūdingais pastato sprendimais, kur senesnės architektūros elementai persipynė su šiuolaikine architektūra. Daug nekomentuojant – kelios nuotraukos iš pastato vidaus:

Puošni Pirklių klubo laiptinė, kaip minėjo gidai, su bene vieninteliais Vilniuje saulėgrąžų raštais pagražintais kalviškais turėklais

Mažesnioji salė, kurioje anksčiau būdavo žaidžiamas biliardas

Pagrindinė, ypač puošni didžioji 300 kv. metrų ploto salė, kurioje anksčiau rengti prabangūs pokyliai ir kiti renginiai

Aplink senosios dalies langus vidiniame kieme atsiradę veidrodiniai rėmai – tam, kad senoji dalis atsispindėtų naujojoje, o naujoji – senojoje

Naujosios dalies fasadas su perėjimu į stiklinį stogą, įleidžiantį daugybę saulės šviesos

Dirbtinis upelis skiria sanąją ir naująją pastato dalis – iš vienos į kitą galima patekti tilteliu (matomas toliau fone)

Ekskursija baigėsi ant naujojo pastato stogo įkurtoje terasoje, iš kurios atsiveria Naujamiesčio vaizdai.

Atlanto skulptūra ant senosios pastato dalies bokštelio

Dabartis ir istorija viename kadre

Žvilgsnis link Lukiškių aikštės ir Gedimino prospekto

Apeliacinio teismo lankymas taip pat tikrai nepraėjo veltui – ne tik smulkiai papasakota apie pastatą, bet ir pristatyta teismų sistema, atributika.

Pagrindinė, ir, kaip minėjo, puošniausia teismo salė Lietuvoje

Vienoje iš patalpų netoliese…

Galutinė ekskursijos dalis – keliais, kuriais vedami nuteistieji bei apsilankymas jų kamerose, kuriose laukiama prasidedančio teismo proceso.

Koridorius, kuriuo į sales atvedami nuteistieji

„Jei lankėtės Lukiškėse, kvapą atpažinsite“ – teigė gidai, ir, išties, laiptai link kamerų pasižymėjo specifiniu kvapu…

Nuteistųjų laikymo kameros, kuriose bėga valandos ar minutės laukiant teismo proceso pradžios

Vienoje iš kamerų…

Ir, pabaigai apie šių metų „Open House Vilnius“ – panorama iš Lietuvos geležinkelių būstinės Mindaugo g.

Rusų dramos teatras ir aplinkiniai pastatai greta

Atsiverianti J. Basanavičiaus gatvė

Daugiau apie sporto rūmus ir jų būklę pastaraisiais metais pamatyti ir sužinoti galite portaluose Pamirsta.lt (rekomenduoju) bei 15min.lt

Gegužės 4 d. pavyko apsilankyti abiejose „Vilniaus vandenų“ atvertose erdvėse. Pirmoji – Liepkalnio vandens saugykla, pastatyta 1916 m. – datą galima įžiūrėi ir virš įėjimo į saugyklą. Tiesa, norint prieiti iki pastato taip pat teko palaukti ilgoje gyvoje eilėje – norinčiųjų apsilankyti saugykloje buvo labai daug, tik čia viskas vyko greičiau nei Sporto rūmų atveju, kadangi įleidžiama buvo ne grupėmis, o pasakojama apie objektą buvo tik viršuje, lauke.

Eilės ne ką mažesnės nei į Sporto rūmus, tik čia viskas judėjo greičiau

Prie pat betoninio įėjimo į saugyklą

Vaikas ranka siekia virš įėjimo esančią datą, nurodančią statybų metus

5 metrų gylio apskrita patalpa, pasižyminti kupolo formos stogu, kuris paremtas kolonois – tai sukuria ne tik nuostabų įspūdį, bet ir tikrai stiprią akustiką. Oficialiai teigiama, kad aidas čia atsikartoja apie 5-6 kartus, ir tuo, kad patalpa labai triukšminga, būnant viduje tikrai buvo galima įsitikinti.

Ši saugykla svarbi ir tuo, kad nuo jos pastatymo vandens kiekis pradėtas matuoti kubiniais metrais – tai pakeitė matavimą kibirais. Liepkalnio vandens saugykla nebenaudojama nuo 1987 m., iki tol tiekdavo vandenį Naujininkams. Kai buvo įrengta Pagirių vandenvietė ir rezervuaras Eišiškių plente, senoji Liepkalnio vandens saugykla nebebuvo reikalinga. Prieš porą metų „Vilniaus vandenys“ šį pastatą atvėrė visuomenei, ir nuo šiol tai daro du kartus per metus.

Liepkalnio vandens saugyklos vidaus panorama

Kolonomis priklaikomas kupolo formos stogas

Patalpa pakankamai erdvi – tikrai sutalpintų ir porą šimtų žmonių

Saugykla yra 5 metrų gylyje, į ją patenkama užėjus pro įėjimą ir nusileidus laiptais, esančiais beveik saugyklos centre

Nauja eilė žmonių, laukiančių patekti į vidų

Apie čia esančią vandenvietę įspėja senas ženklas ant tvoros

Lankotės Bernardinų sode? Būnant prie tvenkinių akys nukrypsta į už tvoros esantį pastatą, kuris gražiai įsikomponuoja ir atsispindi vandens paviršiuje? Atvirai pasakius, ilgai susimąstydavau, kas tame pastate vyksta. Ir pagaliau jame pavyko apsilankyti.

Sereikiškių vandenvietė – pirmoji miesto vandens siurblinė su rezervuarais, pradėta statyti 1912 m. Buvo suprojektuotas pastatas, atkartojanti Bernardinų bažnyčios formą, tačiau 1944 m. besitraukdami naciai jį sunaikino, ir jis buvo atstatytas po metų, tačiau nors išplanavimas išliko, pastato vaizdas stipriai pasikeitė. Vandenvietėje yra 11 gręžinių, filtravimo įranga, „Vilniaus vandenų“ bendrovės departamentas, vandens laboratorija, o taip pat veikia ir muziejus. Platesnę informaciją tiek apie Liepkalnio vandens saugyklą, tiek apie Sereikiškių vandenvietę galite rasti „Vilniaus vandenų“ puslapyje, o dar geriau – susiorganizuoti ekskursiją arba išlaukti, kai statiniai vėl bus atviri visuomenei.

Ilgą laiką smalsumą Bernardinų sode žadinęs pastatas… (nuotrauka 2015 m.)

Įeinant į vidų…

ir… pastato vidus! (kadre – muziejaus dalis, kurios eksponatų nuotraukų viešininimui neturiu – kad būtų įdomiau muziejuje apsilankyti patiems)

Vis dar veikianti įranga, filtruojanti vandenį senamiesčio gyventojams

Taip pat labai rekomenduoju pasiskaityti apie Vilniaus vandentiekio istoriją plačioje informacinėje skiltyje „Vilniaus vandenų“ puslapyje – tikrai sužinosite daug įdomių dalykų.

Dvi nuostabios atviro miesto dienos… Vilniuje visada galima atrasti ką nors naujo, o tokie renginiai suteikia dar didesnį įkvėpimą domėtis pačiu miestu, supančia aplinka ir dar labiau pamilti sostinę. Nepraleiskite progų 🙂


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Naujausios mintys