rugsėjo 4, 2018

Rytas

Blokuose skylės, mirksinčios šviesos,
Medžiai nuogi, mintys praskiestos…
Smėlis ant kelių, raudonos dėmės,
Kam dar berūpi sielos bevietės..?

Niekas neklauso, niekas nesako,
Tyli visi kaip poetai be kvapo.
Smilkstantys lapai, raidės beprasmės,
Degantys žodžiai liepsnoja nedrąsiai.

Tu vėl ant kelių, miestas apsupęs…
Tylūs riksmai vėl išnyksta prie upės,
Eiti tolyn jėgos neleidžia,
Vėl tuštuma žemyn nusileidžia…

Braškantis sniegas, ledas ant kelio,
Mirusi saulė tylinti kelias.
Bundantys paukščiai spindulius siekia,
Bet ne visi, deja, pasilieka…


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Kiti kūriniai