kovo 25, 2018

8 valandos kine Trumpiausioje naktyje (Kino pavasaris 2018)

Naktis iš kovo 24-osios į 25-ąją trumpiausia šiemet vadinta ne vien dėl laiko persukimo ir dėl to prarastos miego valandos. Jau tradiciškai Vilniuje, „Forum Cinemas Vingis“ didžiojoje salėje apie miegą nebuvo nė kalbų - čia vyko Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ trumpametražio kino renginys, kurio metu per 7 val. 37 min. buvo parodyti net 29 kino festivaliuose sužibėję ar debiutuojantys trumpametražiai filmai. Tuo pačiu metu papildomi trumpametražio kino naktiniai seansai vyko ir „Pasaka“ kino teatre Vilniuje bei Kauno Akropolyje.

Fojė papuošimai prieš įeinant į salę
Fojė papuošimai prieš įeinant į salę

„Kino pavasario“ trumpametražio kino naktiniuose seansuose teko dalyvauti jau 4 metus iš eilės, ir nė kiek nesigailiu nei vienos čia praleistos nakties. Trumpametražių filmų naktys leidžia ne tik pasimėgauti įvairių šalių kinu viename renginyje, bet taip pat šie seansai man, asmeniškai, yra vienas pagrindinių pavasario motyvacijos šaltinių. Daugybė skirtingų istorijų, jų realizavimo būdų ir technikų, skirtingų regionų ir gyvenimo būdų įtakų susipina į vieną nuostabų kokteilį, kuriame galima išvysti tiek standartinio tipo vaidybinius filmus, tiek labai nestandartinius kino kūrinius.

Nesu didelis kino ekspertas - išvardinti aktorius, režisierius, jų stilių, kūrinius ir filmografiją man visada yra neįmanoma užduotis, tačiau per keletą pastarųjų metų jau įsitikinau, jog tam, kad „Kino pavasaris“ įtrauktų ir patiktų, galite neturėti nė menkiausio supratimo apie kiną. Tiesiog raskite tai, kas pagal aprašymą jums atrodo įdomu, pažiūrėkite seansą, ir jau greitai pajausite, kad ne tik ieškote kitų filmų, bet ir skaičiuojate dienas iki kitų metų festivalio.

Šiame įraše toliau apžvelgsiu dalį trumpametražių filmų iš visų trijų naktinio renginio dalių.

„Kino pavasario“ vyriausiasis programos sudarytojas Edvinas Pukšta pristato trumpametražių filmų nakties programą
„Kino pavasario“ vyriausiasis programos sudarytojas Edvinas Pukšta pristato trumpametražių filmų nakties programą

„Saldainis“ (orig. „Bonboné“) - vienas iš įsimintinesnių pirmosios dalies filmų. Čia sužavėjo pati istorija - svajonės troškimas ir jos siekimas. Filmas gana netradicine istorija dar sykį įrodė, jog esant stipriam pasiryžimui įmanoma pasiekti užsibrėžtų rezultatų, šiuo atveju - net jei tam trukdo kalėjimo grotos ir atskirtis. Gudrus planas ir kiek netikėta pabaiga sukaustė dėmesį į ekraną nuo pirmos iki paskutinės minutės.

Iškart po jo sekęs filmas „Ringo raketa“ ir jo daina Jurijui Gagarinui“ privertė stipriai juoktis. Tragikomišku miuziklu „Kino pavasario“ puslapyje įvardijamas kūrinys pasakoja istoriją apie romą ir jo pastangas tapti žinomu. Nerišlus ir nelabai rimuotas dainavimas, įspūdingai keista choreografija privertė susimąstyti, jog nors ir sakoma, jog svajonių reikia siekti visomis pastangomis, kartais reikia atidžiai įvertinti savo gebėjimus... Nebent tai, kaip ir pagrindiniam veikėjui, teikia jums džiaugsmo, tuomet - pirmyn!

Trumpas dokumentinio žanro filmas „Interjerai ir eksterjerai“ (orig. „Interiors & Exteriors“), iš pradžių nepalikęs didesnio įspūdžio, po kurio laiko visgi grįžo į mintis. Vienu kadru nufilmuotame vos 8 minučių trukmės įraše parodomas tipinis musulmoniškos šalies gyvenimas - maldos laikas dienos metu, kuris visiškai sustabdo viso miesto gyvenimo ritmą. Sunku būtų įsivaizduoti tokią pertrauką kasdieniame mūsų gyvenime - juk atrodo, kad kartais nerandame nė kelių minučių išgerti kavos puodelį su artimiausiais žmonėmis. Gal toks sustojimas, ir visiškai ne dėl religinės prasmės - tiesiog visuotinė kelių minučių pauzė kasdienėje rutinoje, atneštų teigiamų rezultatų ir mūsų visuomenėje, o gal kaip tik viską sugriautų?

Stipriausiu pirmos dalies filmu įvardinčiau „Užkulisius“ (orig. „Offstage“). Rumunijoje sukurta komedija netgi privertė prisiminti Stephen'o King'o novelę „Mizerė“, nors pastaroji ir pasižymėjo visiškai kitokiu siužetu. Filme labai stipriai išryškėja kiekvieno veikėjo charakterio bruožai, o pati istorija - motinos įsitikinimas, kad jos sūnus talentingas, yra dažnai sutinkama ir realybėje - visi tėvai nori visko, kas geriausia savo vaikams ir kartais gali pervertinti jų gabumus ar akcentuoti ne tuos, visaip bandydami pastūmėti ir pagelbėti prasimušti, kadangi yra šventai įsitikinę, jog taip sukurs savo atžaloms geresnį gyvenimą. Tiesa, filme toks bandymas stipriai hiperbolizuotas ir siejamas su psichinės būklės sutrikimais, tačiau tai ir sukuria nuolatinę kūrinio įtampą ir humorą.

Jei reiktų rinkti mieliausią ir gražiausią filmą trumpametražių filmų naktyje, savo balsą skirčiau „Ežiuko namams“ (orig. „Hedgehog's House“). Šį, esant progai, taip pat tikrai rekomenduočiau pamatyti - labai graži, šilta istorija ir labai įdomus atlikimo technikos pasirinkimas.

Dar vienas įsimintinas filmas - „Laukinis gyvenimas“. Akivaizdu, jog noras pataupyti gali visiškai sujaukti visos dienos planus. Veiksmas rutuliojasi labai greitai, istorija pateikta labai atvirai, o aktorių apnuoginimas suteikia išskirtinį šio siužeto paįvairinimą. Išties, juokinga ir įdomiai susižiūrėjusi dramatiška juosta, ir, nors realybėje tokios situacijos tikriausiai pasitaiko labai retai, pasimokyti iš šių veikėjų klaidų vis tiek būtų neprošal.

„Paskutinė diena“ - ypatingai suintrigavęs ir iki šiol vis dar apmąstymus sukeliantis lietuviškas trumpametražis filmas. Jei telefono programėlė galėtų parodyti jūsų bei artimųjų mirties datas, ar išdrįstumėte jas pasižiūrėti? Filme keliami su egzistencija susiję klausimai išties privertė giliai susimąstyti - ar geriau žinoti, kada viskas baigsis, ir tam tinkamai pasiruošti, ar tiesiog palikti viską spręsti pačiam gyvenimui? Ką darytumėte jūs, jei išsiaiškintumėte, jog netrukus neteksite sau labai artimo draugo ar šeimos nario? Filme puikiai parodoma tokia situacija, ir kaip šeima bando ją spręsti - kiekvienas narys skirtingai priima šią žinią bei vis tiek tikisi apsaugoti žmogų nuo giltinės dalgio tiek vidinėse mintyse, tiek ir išoriniame bendravime. Ilgam įstrigusi, atrodo, kraupią idėją atvaizduojanti, tačiau net ir prajuokinti sugebanti drama - didelio dėmesio vertas trumpametražis filmas.

Labai stiprus, Irane sukurtas filmas „Korekcija“ (orig. „Retouch“) - taip pat priverčiantis susimąstyti, ką darytumėte jūs su žmogumi, kuris labiau gali kenkti nei padėti? Elementarų žmogiškumą turintis asmuo niekuomet nepakels rankos prieš kitą, kad ir kokia sudėtinga situacija būtų, tačiau jei tą nusprendžia padaryti likimas? Ar ištikus krizei - gyvybės ir mirties klausimui, jūs imtumėtės veiksmų, ar paliktumėte viską likimo valiai?

Jau tapo įprasta, kad beveik kasmet „Kino pavasario“ trumpojoje naktyje būna nors vienas įtempto siužeto filmas, kuriame veiksmas vyksta kitoje telefono linijos pusėje. Šiemet šį stilių atstovavo Ispanijoje sukurtas filmas „Mama“ (orig. „Madre“) - tik veiksmas vyko ne kokiame pagalbos centre, o namuose. Motina sulaukia skambučio iš su tėčiu atostogaujančio vaiko, jog jis paliktas vienas. Aplinkui - neaiškūs teritorijos plotai, telefono baterija skaičiuoja paskutinius procentus, o nelaimė galimai tyko visai šalia. Filmas nagrinėja labai baisią šiuolaikinę situaciją - kaip reaguosite, kai yra grėsmė artimųjų gyvybei, tačiau jūs visiškai nieko pakeisti negalite - ar sugebėsite išlaikyti vidinę ramybę ir bent jau bandyti priimti reikiamus sprendimus, ar pulsite į paniką? Bet kuriuo atveju, tai ypač baisi situacija, kuri tikrai yra pasitaikiusi realybėje, tad nors ir visas filmas filmuotas viename kambaryje, įtampa nuolat jaučiama, o pats kūrinys stipriai prikausto. Tai yra vienas iš pagrindinių mano šių metų renginio favoritų.

Ir, pabaigai, dar vienas animacijos mediumą atstovaujantis kūrinys - rumunų sukurtas „Geriausias klientas“ (orig. „Cel Mai Bun Client“) pasižymėjo draminiu siužetu ir netikėta pabaiga. Gana liūdnas, tačiau kartu labai šiltas filmas, po kurio tikrai kyla noras susimąstyti - kokia bus ateitis, senatvė? Ar turėsime ką nors, dėl ko didžiuosimės gyvenę, ką nors artimo, kam būsime svarbūs? Kodėl taip retai susimąstome, ką kiekvienas iš mūsų paliksime po savęs?

Tai - tik 10 iš 29 rodytų filmų trumpas apžvelgimas ir mintys, kilusios per daugiau nei 8 valandas, išsėdėtas didžiausioje „Vingio“ kino salėje. Tikiuosi, šie pastebėjimai leido bent minimaliai suvokti, ko galima tikėtis lankantis trumpametražių filmų naktyse „Kino pavasario“ metu, ir tai paskatins jus kitais metais taip pat pasirinkti šį renginį.

Visi „Kino pavasario 2018“ trumpametražio kino naktyje rodytų filmų aprašymai.

Rašyti komentarą

Publikuodami komentarą sutinkate, kad sistemoje bus išsaugoti šie Jūsų nurodyti duomenys: vardas, el. pašto adresas (nebus rodomas viešai) ir komentaro turinys. Plačiau apie komenavimo taisykles ir privatumą