vasario 15, 2018

Tuštuma

Kai grįšiu namo, tavęs nebebus
Tik tyliai nuo lapų tekės dar lietus…
Sustingę laukai, subjuręs dangus,
Toks šaltas, beprasmis šis vakaras bus.

Prie stalo susėdus tavęs man vėl trūks,
Jausiu tik vieną – kaip noriu nubust
Ir būti drauge, matyt vėl visus,
Kartu vėl tave, šeimas ir draugus.

Deja, to daugiau niekada nebebus,
Tik tyliai į langus barbens dar lietus…


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Kiti kūriniai