Bernardas Šliamka

Pėsčiomis per Vilnių – Šiaurinis takas

Dar 2017-aisiais pastebėjome, jog Vilniuje yra statomos lentelės su įdomiais pasivaikščiojimo maršrutais. Vos pavyko užfiksuoti pirmąją lentelę su pasivaikščiojimo trasa Užupyje, pastebėjome, kad analogiški pėsčiųjų maršrutai yra sudaromi ir mikrorajonuose, tad vienos iš šių trasų nuorodomis nusprendėme pasekti.

Tuo metu, kai pirmą sykį aprašinėjau šį pasivaikščiojimą, dar nebuvo pasiekiama jokia informacija apie projektą. Pavyko išsiaiškinti, jog visi takai pėsčiųjų takai yra skirstomi į dvi rūšis:

1. Laisvalaikio pėsčiųjų trasos
2. Kasdienės pėsčiųjų trasos

Laisvalaikio pėsčiųjų trasos, kiek supratome, labiau skirtos pagrindinių miesto objektų pažinimui ir rekreaciniams tikslams siekiant naudingai praleisti laiką pasivaikštant. Šios trasos yra žymimos L raide ir trasos numeriu, pavyzdžiui, L1, L8, L11. Jos turi daugiau lankytinų objektų pakeliui ir labiau susikoncentravusios arčiau miesto centro.

Kasdienės pėsčiųjų trasos žymimos mikrorajonuose, tačiau viena trasa įprastai kerta bent kelis juos. Einant kasdiene trasa galima susipažinti su dalimi aplinkinių mikrorajonų poilsio erdvių, aplinkinių miškų takeliais, nors daugiausia pasivaikščiojimas vyrauja keliais, nusidriekusiais tarp daugiabučių ar netoli tankiai apgyvendintų teritorijų. Kasdienės pėsčiųjų trasos žymimos K raide ir numeriu, pavyzdžiui, K4, K7 ar K12.

Visos pėsčiųjų trasų lentelės turi tuos pačius bruožus:

• Tipą (laisvalaikio ar kasdienė), pateiktą lentelės viršuje;
• Numerį;
• Trasos pavadinimą;
• Trumpą apibūdinimą (pvz., kokius mikrorajonus takas kerta);
• Žemėlapį su pažymėtu taku, svarbiausiais objektais, išskirtais gretimų takų maršrutais, taip pat dviračių nuomos punktais, viešojo transporto stotelėmis bei apžvalgos vietomis;
• Faktinę informaciją - trasos ilgį bei reikalingą laiką trasai įveikti;
• Reljefo apibūdinimą - ar sudėtingas kelias, kokia danga dengtas, kam tinkama;
• Dviračių takų informaciją - ar yra takai, kokie jie - gatvėje, šaligatvyje ar bendri;
• Reikšmingų objektų sąrašą - ką įdomaus galima pamatyti pakeliui.

Vėliau buvo paleistas internetinis puslapis Vilniuskojoms.lt, kuriame pateikti platūs visų laisvalaikio ir kasdienių trasų aprašymai, maršrutai, lankytinų objektų apibūdinimai.

Stengsiuosi, kad pasivaikščiojimai po Vilnių taptų straipsnių ciklu, kuriame pateiksiu įspūdžius iš įvairių mieste įrengtų kelionių pėsčiomis trasų.

Pasivaikščiojimas Šiauriniu taku

2017 m. rugpjūčio 22 d. antroje pusėje nusprendėme didžiąją dalį vieno maršruto pabandyti įveikti, taip kartu įvertinant, ar trasa bus įdomi, ką pavyks užfiksuoti. Dėl laiko trūkumo maršrutą pradėjome ne nuo pradžių, o prie Žemynos g. viduryje esančio skvero, kuris buvo atnaujintas 2018-2019 m. Panašu, jog rengiant maršrutus atsižvelgta į planuojamas perdaryti pėsčiųjų zonas, taip siekiant sukurti komfortabilų pasivaikščiojimą senaisiais mikrorajonais.

Verta atkreipti dėmesį, jog pasirinktas maršrutas yra priskirtas kasdienių takų kategorijai, todėl išvysti kažko labai įspūdingo nesitikėjome. Pradėję eiti pietų kryptimi atkreipėme dėmesį į sukabintas naujas žalias lenteles. Mėlynos iki šiol Vilniuje žymėdavo gatves, raudonos - svarbiausias įstaigas (seniūnijas, poliklinikas ir pan.), žalios nuo šiol žymi pasivaikščiojimo takus. Tiesa, lenteles pastebėjome tik ties darželiais, esančiais tiek viename, tiek kitame Žemynos g. skvero gale, tačiau tarp jų - tiesus kelias, tad papildomos informacinės lentelės čia ir nėra reikalingos.

Kelionę pradėję tęsti toliau tarp namų svarstėme, kaip nenuklysti nuo tako, tačiau netrukus išaiškėjo, jog jis pilnai sužymėtas specialiais stulpeliais, į kuriuos praeiviai nelabai atkreipia dėmesio. Stulpeliai sustatyti gana tankiai, daugumoje vietų nuo vieno stulpelio jau galima matyti ir toliau esantį kitą, tad nuklysti nuo teisingo maršruto būtų sunku. Tiesa, kai kuriose vietose, kur takas eina tiesiai, naudojamos arba tik nuorodų lentelės, arba stulpeliai sustatyti tolesniais atstumais.

Žemynos gatvės krašte pastebėjome vieną trūkumą - ties posūkiu link aikštelės, per kurią reikia toliau eiti, kadangi ja galima pasiekti Justiniškes, vis dar nėra įrengta pėsčiųjų perėja. Šis kelias tarp vietinių populiarus jau daugybę metų, tačiau kol kas nei viena savivaldybė neįrengė čia saugaus gatvės kirtimo pėstiesiems, tad ir šiuo atveju reikia pereiti neleistinoje vietoje arba eiti aplinkiniais keliais. Gatvę tiesiog kirsti rekomenduojama ir žemėlapyje, ir nuorodų lentelėse. Tiesa, šiuo metu baigiamos projektuoti Šiaurinės gatvės atšaka pasieks būtent šią vietą, ir per artimiausius metus vietoj čia esančios žeme dengtos aikštelės atsiras asfaltuotas įsukimas, o šalia - normalūs pėsčiųjų ir dviračių takai. Gal tuomet čia atsiras ir ilgai laukiama perėja.

Kelionę tęsėme praeidami pro Sietuvos pagrindinę mokyklą ir patekdami į Justiniškių pėsčiųjų zoną. Ši teritorija mums puikiai pažįstama, tačiau joje radome naują objektą, kurio iki šiol čia nebuvo - kasdienės pėsčiųjų trasos numeriu K4 žemėlapį. Tiesa, manėme, jog žemėlapiai yra tik tako pradžioje ir pabaigoje, todėl rasti jį viduryje kelio buvo smagiai netikėta.

Tako lentelės vedė laiptais žemyn dar nepriėjus Justiniškių turgaus, todėl pasukome nurodytu keliu. Čia praėjome kiemą, kurio gyventojai gali džiaugtis - automobilių, netelpančių mažoje stovėjimo aikštelėje, nebereikia palikti ant pravažinėtos pievos - tam įrengta nauja korinė danga.

Kelionę tęsėme sankryžoje prie Taikos g. esančios mažosios „Maxima“ parduotuvės pereidami gatvę ir eidami toliau už „Audėjo baldų centro“ bei „Hesburger“ ir degalinės komplekso esančiu takeliu miškelio link. Šis miškas, puikiai pažįstamas visiems, važiuojantiems Laisvės prospektu, yra vadinamas Lūžių parku. Anksčiau teko girdėti, jog šiame parke visuomet gausu girtuokliaujančių asmenų, ir porelę geriančių vyresnio amžiaus žmonių teko pamatyti ir mums, tačiau parke taip pat gausu vaikų, vaikščiojo ir tėvų su atžalomis vežimėliuose.

Tiesa, parką dar reikėjo pasiekti - takelis atvedė iki vietos, kur į parką reikia užkopti. Ši vieta gali būti gana sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi tai tėra pramindytas takelis, tačiau jis - gana statokas. Galbūt tvarkant parką ateityje čia praverstų įrengti laiptus su pandusu. Tiesa, apie įkalnes buvo paminėta prie informacinio žemėlapio, tad skųstis negalima. Kaip sakoma apie įstatymus - nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Šį posakį galima savotiškai pritaikyti ir čia.

Pasiekus viršų nuorodos liepia sukti dešiniau ir šiek tiek paeiti pačiu mišku. Parkas - nesuurbanizuotas, čia vyrauja paprasti praminti takeliai, yra labai gražių medžių - graži vieta atsiplėšti nuo miesto triukšmo.

Parko keliukai liko šone, o stulpeliai rodė sukti kairiau, ir netrukus kelias pro mišką išsuko ir ėjo jau tik šalia parko. Pradžioje mąsčiau, ar ne geriau buvo maršruto kūrėjams tęsti kelią pačiame Lūžių parke, tačiau netrukus nuomonę pakeičiau - šalia buvo taip pat labai gražu, o už gamtos visur aplink už medžių vienas po kito buvo išdygę daugiabučių siluetai.

Apėję pro gražią Lūžių parko bei jo aplinkos teritoriją atsidūrėme Viršuliškėse. Trumpai užbėgę į parduotuvę ir apsirūpinę vandeniu likusiai daliai maršruto ėjome toliau iki prekybos centro „Mada“ sankryžos, pakeliui apžiūrėję ir skulptūrą „Giesmė“, apie kurios būvimą čia jau buvome senokai užmiršę.

Pėsčiųjų trasa vis labiau artėjo link pabaigos - šone palikę Sudervės kapines pasukome dešiniau ir paėję tiesiai Č. Sugiharos gatve gana greitai atsidūrėme Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Ši gamtos oazė mums puikiai pažįstama, karts nuo karto aplankoma ir rekomenduojama susipažinti visiems vilniečiams, kurie čia dar nėra buvę - draustinyje galima rasti labai įdomių objektų ir pasigrožėti fantastiška gamta.

Realiai pasiekus Narbuto gatvę trasą galima užbaigti - šalia yra stotelė patogiam susisiekimui ir perėja link Žvėryno, tačiau oficialiai takas tęsiasi šaligatviu, einančiu aukščiau lygiagrečiai Narbuto gatvės, ir užsibaigia prie prekybos centro „Panorama“. Juo ir nuėjome iki galo.

Kaip vertiname iniciatyvą kurti pasivaikščiojimo trasas Vilniuje? Puikiai! Mėgstame pasivaikščioti, tačiau dauguma mūsų kelių jau seniai yra praminti ir nusibodę, todėl jau ilgą laiką stengiamės rasti kaip paįvairinti laisvalaikį. Pirmasis išbandytas takas paliko labai gerą įspūdį - leido susipažinti su niekada anksčiau nelankytu Lūžių parku, prisiminti kai kuriuos objektus, praeiti tikrai gana įdomiu keliu. Rinksime informaciją toliau, seksime žinias iš savivaldybės, ir, tikimės, jau greitai internete galėsime pamatyti visas trasas ir bent dalį jų laisvalaikiu įveikti.

O jei ir jūs jau norite prasieiti naujai žymimomis trasomis per rajonus ir nenorite laukti, kol visi žemėlapiai atsiras kažkur internete, tai paprasta: aplankykite savo mikrorajono pagrindines poilsio zonas - pėsčiųjų alėjas, parkus, gražiau sutvarkytus praėjimus ir ieškokite žalių lentelių arba pilkų nuorodų stulpelių. Jei jų atrasite - sekite, iki kol kelyje pamatysite informacinę lentelę su žemėlapiu. Jame, tikėtina, bus ne tik pažymėtas visas greta jūsų esančios trasos kelias, bet matysis ir netoli esantys kiti maršrutai. Taip ir galite pradėti nesibaigiančią kelionę į Vilniaus miesto mikrorajonų pažinimą. Be to, nepamirškite laisvalaikio takų miesto centre!