sausio 24, 2017

Ten, kur dabar Mo… arba atsisveikinimas su „Lietuvos“ kino teatru

Archyvinis įrašas. Publikuotas 2017-01-24. Redaguotas 2020-03-19.

2016 m. liepos 14-ąją dalyvavome „Modernaus meno centro“ (dabartinio „MO Muziejaus“) surengtoje ekskursijoje daugybę diskusijų kėlusiame „Lietuvos“ vardo kino teatre Vilniaus centre. 1965 m. pradėjęs veikti ir 2002 m. uždarytas garsusis „Lietuvos“ kino teatras, nepaisant visų vykusių išsaugojimo akcijų, buvo nugriautas 2017 m. kovo 13 d. Teritorijoje 2018 m. spalio 18 d. teritorijoje duris atvėrė privataus „Mo muziejaus“, iki tol neturėjusio didelių patalpų, pastatas. Kviečiu kartu pasivaikščioti ir susipažinti su čia stovėjusiu pastatu, tiksliau – tuo, kas 2016 m. viduryje buvo iš jo likę.

Pro „Lietuvos“ kino teatrą tekdavo dažnai praeiti, todėl atvykus stebėtis nebuvo kuo. Langai užkalti drožlių plokštėmis, masiškai apklijuoti reklaminiais renginių plakatais. 2013-aisiais apleisto pastato išvaizdą buvo bandyta gražinti gatvės meno festivalio „Vilnius Street Art“ metu. Ant priekinio fasado menininkas Ernestas Zacharevičius nupiešė piešinį, vaizduojantį rankas, laikančias lynus, o ant jų žaidžiančius vaikus, tačiau kūrinys netrukus buvo sugadintas. Pastato išvaizda kurį laiką nebesirūpinama, kadangi statinys vis tiek bus sulygintas su žeme.

Priekinis „Lietuvos“ kino teatro fasadas 2016 m. liepos mėn.

Į pagrindinį holą patenkama pro centrinį įėjimą. Prie sienos (dešinėje) po rekonstrukcijos buvo įrengtos kasos.

Kino teatro vidus, pagrindinis holas

Pagrindinė kino teatro salė talpino 983 žmones, ji buvo didžiausia šalyje. Dabar didžiausia – 1-oji kino salė „Vingio“ kino teatre, talpinanti 580 žmonių pagrindinėje erdvėje bei 66 balkone, viso – 646.

Čia, tradiciniu laiptelių principu buvo išdėstytos žiūrovų kėdės, gale – ertmės projektoriams

Kino teatre taip pat buvo sumontuotas tuo metu vienas didžiausių Europoje – 200 kv. m. ploto kino ekranas. Dabartinėje didžiojoje „Vingio“ salėje ekrano plotas siekia apie 185 kv. m.

Priekinė salės dalis, kurioje buvo sumontuotas kino ekranas

Į uždarytas patalpas patekusių lankytojų „palikimas“

Buvęs įėjimas į pagrindinę salę

Senosios lubos salėje taip pat neišliko, tad pakėlus akis į viršų dabar matomi kabantys tarnybiniai praėjimai.

Pastato stogo sutvirtinimai ir tarnybiniai praėjimai

Patalpos, seniau uždaros nuo lankytojų

Įrengiant kino teatrą buvo planuota naudoti 3 projektorius, kurie būtų paleidžiami vienu metu taip sukuriant vientisą vaizdą. Projektorių patalpos sienoje vaizdo transliavimui palikta keletas ertmių.

Buvusi projektorių patalpa

Ekskursija judėjo toliau, link „Salės 88“.

Laiptais žemyn link antrosios „Lietuvos“ kino teatro salės

Įspūdį tikrai paliekanti siena ties praėjimu iki mažesniosios salės

Pastatas ne tik apgriautas po uždarymo čia prasmukusių lankytojų, tačiau ir pats yra avarinės būklės. Lankymosi metu ant žemės mėtėsi daug šukių, trupančio betono gabalų, nuo stogo į patalpas pratekančio vandens. Visi ekskursijos dalyviai privalėjo pasirašyti, jog situaciją žino bei patys atsako už savo saugumą.

Buvusios stiklo blokelių sienos likučiai

Judame toliau…

1998 m., po pastato rekonstrukcijos, buvo įrengta mažesnė, 88-ių vietų kino salė rūsyje, pagal tai gavusi „Salė 88“ pavadinimą. Čia buvo sumontuota naujausia kino teatrų naudojama įranga. Deja, salė taip pat gyvavo vos keturis metus, iki 2002-ųjų.

„Salės 88“ projektorių talpinusi siena

Kėdės iš „Salės 88“ po uždarymo iškeliavo į „Skalvijos“ kino centro salę ir buvo naudojamos iki pat 2016 metų vasaros (dabar pakeistos į naujas).

„Salė 88“

Dar vienas praėjimas

Beišeinant – dar kartą pro pagrindinį holą. Pagal pradinį projektą patalpa buvo mažesnė, kasos ilgą veikė atskirame statinyje šalia (dešinėje žvelgiant į pagrindinį fasadą). Po 1997 m. atliktos rekonstrukcijos langai buvo patraukti toliau link gatvės, įrengti keli laipteliai, kasos perkeltos į holo vidų, čia veikė nedidelė kavinė.

Išeiname iš pastato

„Lietuvos“ kino teatras turėjo labai didelę reikšmę ir daugeliui paliko tik šiltus prisiminimus. Vieniems čia prabėgo vaikystė, minios leido laisvalaikį, šioje vietoje prasidėjo dabar per visus šalies miestus išplitęs daugybę žmonių kasmet pritraukiantis festivalis „Kino pavasaris“.

Nors ir gaila, jog kino teatras buvo nugriautas, laikyti pastatą apleistą, ir tokioje garbingoje miesto vietoje, nebebuvo prasmės. Jei senieji savininkai būtų norėję jį atkurti, tikriausiai būtų tekę perstatyti visą pastatą, kadangi į vidų sunkėsi vanduo, buvo pažeistų konstrukcijų. Be to, kino teatras nebūtų pritraukęs tiek žmonių, kai mieste veikia dar trys dideli bei keletas mažų kino centrų. Didžioji „Vingio“ salė pilnai užpildoma žiūrovais nebent premjerinių seansų arba specialių renginių metu, tad tūkstančio vietų salei šiuo metu poreikio nėra.

„MO muziejus“ puikiai atgaivino miesto erdvę ir sukūrę naują kultūrinį traukos centrą. O senojo „Lietuvos“ kino teatro užtenka ir nuotraukose – jis jau buvo nugyvenęs savo gražiausias dienas. Jei lankysitės „MO muziejuje“ ir bandysite įsivaizduoti senąjį kino teatrą, nužingsniuokite iki muziejaus kiemelio gilumos, kur galėsite pamatyti išsaugotą kino teatro užrašą „Lietuva“, kabėjusį ant senojo pastato.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Naujausios mintys